2008 09 18 LUNI Vilnius. Gediminas Baranauskas. Intelektualinės terpės dekomercializacijos ir išvalstybinimo trajektorijos

Skaityti daugiau...Gediminas Baranauskas gimė 1968 m. Kaune. Studijavo gamtos mokslus Vilniaus universitete, vėliau baigė etnologijos studijas Vytauto Didžiojo Universitete, įstojo į etnologijos doktorantūrą, bet jos nebaigė. Domėjosi šamanizmu ir šia tema paskelbė straipsnį anglų kalba. 1994-2004 m. dirbo knygų platinimo įmonėje “Humanitas” . Nuo 2004 m. – leidyklos kitos knygos leidėjas. Kartais rašo straipsnius visuomeninėmis temomis, fotografuoja.

Ar gali kažkokia, pavadinkim, „intelektualinė terpė“ egzistuoti išvengdama dviejų fundamentalių mūsų dabartinio gyvenimo elementų – laisvosios rinkos ir valstybės? T.y. netenkinti rinkoje esančių rekreacinių, pramoginių, „pasikultūrinimo“ bei „meno vartojimo“ poreikių ir tuo pačiu nevykdyti valstybinio užsakymo, kuris liepia nukreipti žmonių veiklą ir mąstymą „tinkama“ linkme. Realiai kultūrinė gamyba egzistuoja laisvos rinkos ir valstybės teikiamų užsakymų sąlygomis. Kas moka pinigus, tas ir užsako muziką. Ar įmanoma kažkokiu gal mistiniu būdu (iš tiesų šiek tiek gudraujant ir veidmainiaujant J) išlaviruoti tarp šių dviejų galingų monstrų – valstybės ir rinkos?

Skaityti daugiau...

2008 09 18 LUNI Vilnius. Kasparas Pocius. Nepriklausomos žiniasklaidos rūpesčiai Lietuvoje

Skaityti daugiau...Kasparas Pocius - aktyvistas. 2006 m. įgijo Istorijos fakulteto magistro laipsnį, studijavo Atviros Visuomenės kolegijoje. Išvertė Noamo Chomsky "Tikslai ir vizijos", rašė esė, interviu ir meno apžvalgas laikraščiuose "Šiaurės Atėnai", "Literatūra ir menas", "Klaipėda", interneto portaluose DELFI ir Bernardinai. “Anarchija.lt” redaktorius, žurnalo “Juodraštis” redakcinės kolegijos narys. Dalyvauja įvairiose politinėse ir meninėse akcijose.

Nepriklausoma žiniasklaida Lietuvoje dar neturi daug rūpesčių - galima sakyti, kad jos beveik dar nėra. Kalbėdamas apie nepriklausomą žiniasklaidą, turiu omenyje informacijos šaltinius, kurie yra laisvi tiek nuo politinio, tiek nuo ekonominio spaudimo ir nepretenduoja tapti „viešąja nuomone“ (šios sąvokos adekvatumu abejojama jau seniai - dažniausiai istoriją rašo ir teisūs lieka stipresnieji). Nepiklausomos informacijos šaltiniai yra ne „objektyvus“ didžiųjų politinių ir ekonominių institucijų propagandos ar viešųjų ryšių įrankis, o subjektyvi mūsų kasdienių patirčių išraiška.

Skaityti daugiau...

2008 09 11 Pirmosios Laisvojo universiteto paskaitos (foto)

 Skaityti daugiau...2008 m. rugsėjo 11 d. Laisvasis universitatas (LUNI) surengė pirmąsias paskaitas. Paskaitos vyko alternatyvaus meno galerijoje „Galera“, Užupio g. 2, Vilniuje. Apie radikaliojo meno istoriją ir dabartį pasakojo menininkas iš Alytaus Redas Diržys. Lektorius yra žinomas dėl socialinių akcijų, performansų, socialiai angažuotų meninių praktikų. R. Diržys yra vienas kontraversiškiausiai vertinamų Lietuvos menininkų. Antrasis dėstytojas – architektas Justas Ingelevičius. Jis pristatė atvirųjų technologijų idėją ir dalinosi naudojimosi atvirojo kodo programomis patirtimi.

Pirmoji LUNI paskaita neišvengė incidentų. Apie pusę septynių, praėjus pusvalandžiui nuo užsiėmimo pradžios, į patalpas įsiveržę vaikinas ir mergina ant paskaitos dalyvių išpylė du kibirus išmatų.

Skaityti daugiau...

2008 09 11 LUNI Vilnius. Redas Diržys. Radikalus menas, jo srovės ir istorija

Skaityti daugiau...Redas Diržys (g. 1967 m.) – menininkas ir aktyvistas, politinių sanklodų kritikas, straipsnių ir manifestų, konstatuojančių hierarchinės visuomenės ydas, autorius. Studijavo Talino menų akademijoje, nuo 1991 m. dėstė Alytaus meno mokykloje, 1995 m. tapo jos direktoriumi. Reiškiasi daugiausia vizualaus meno srityje. Nuo 1993 metų organizuoja nepriklausomus meninius įvykius, kurie laipsniškai įgavo Alytaus meno bienalės formatą. Šiuo metu aktyviai organizuoja meno streiko iniciatyvas, nukreiptas prieš „rimtosios kultūros“ struktūras, bei kuria jų pritaikymo praktikoje technologijas. 2008 m. „Meno streiko“ konferencijos Alytuje kuratorius.

Skaityti daugiau...

2008 09 11 LUNI Vilnius. Justas Ingelevičius. Atvirosios technologijos – laisvi pasaulio kūrimo įrankiai

Skaityti daugiau...Justas Ingelevičius (g. 1983 m.) – architektas, besidomintis praktiniu atvirųjų technologijų (open source) pritaikymu. Gimė Raudondvaryje, persikraustęs į Klaipėdą, lankė standartinį vaikų darželį ir standartinę mokyklą. Po to baigė architektūrą VGTU. Ten pat studijuoja ir toliau. Dirba architektu, projektuoja kaip įmanoma ekologiškesnius didelius ir mažus namus. Laisvalaikiu kalba apie atvirąsias technologijas ir mokosi statyti šiaudinius namus. El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

  • 1. Kas yra atvirosios technologijos?
  • 2. Reali situacija pasaulyje ir būdai ją keisti
  • 3. Galimybės, kurias Laisvajam universitetui teikia atvirosios technologijos
  • 4. Išvada
  • 5. „Atvirasis Kasparas“ (praktinis eksperimentas)

Skaityti daugiau...

2008 m. rugsėjo pradžioje Vilniuje pradeda veiklą Laisvasis universitetas

Skaityti daugiau...Prasidėjus mokslo metams, duris greitai atvers ir Laisvasis universitetas. Studentų ir socialinių aktyvistų subrandinta neformali bendruomeninė iniciatyva sieks suburti asmenis ir jų grupes, aktyviai veikiančius akademinėje ir socialinėje terpėje, skatins juos dalintis žiniomis ir patirtimi, kurti alternatyvas nusistovėjusiam švietimo modeliui, motyvacijai ir disciplinai.

Laisvajame universitete dėmesys bus teikiamas tiek teorijai (socialiniams ir humanitariniams mokslams), tiek praktikai (tiksliesiems mokslams ir įvairiems menams). Vyks paskaitos, atviros diskusijos, praktiniuose užsiėmimuose bus pristatomi įvairūs projektai ir dalinamasi praktine patirtimi. Seminarų metu bus skaitomi įtakingų autorių tekstai.

Skaityti daugiau...

Laisvojo universiteto manifestas (projektas)

Skaityti daugiau...Laisvasis universitetas yra neformali bendruomeninė iniciatyva, siekianti suburti asmenis ir jų grupes, aktyviai veikiančius akademinėje ir socialinėje terpėje, skatinti juos dalintis žiniomis ir patirtimis, kurti alternatyvas nusistovėjusiam švietimo modeliui, motyvacijai, disciplinai.

1. Visų šiuolaikinių universiteto reformų tikslas yra kuo labiau įjungti aukštąjį mokslą į valstybinio kapitalizmo sistemą, padarant studentus arba valstybės tarnais, arba laisvosios rinkos sraigteliais. Laisvasis universitetas ugdo laisvą ir kritiškai mąstančią asmenybę, kuri siekia išsilavinimo, o ne diplomo ir žadamos karjeros valstybiniame ar verslo sektoriuje.

Skaityti daugiau...

              facebook lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija