2012 m. spalio 8 d., pirmadienį, Laisvasis universitetas (LUNI) rengia kelionę po Naujamiestį – didelį ir labai nevienalytį Vilniaus rajoną, besidriekiantį nuo Seimo iki geležinkelio stoties, nuo Operos ir baleto teatro iki Kauno g. pramoninių zonų. Kelionės pradžia – 17:30 val. prie paminklo F. Zappai, K. Kalinausko g. 1, Vilniuje. Pasivaikščiojimas truks apie 2 val.

Renginys Facebook'e

Siūlomas maršrutas: paminklas F. Zappai – buvusi Žygimanto Augusto gimnazija – Pohulianka – Teatro rūmai – Bulotų namas – Romaino Gary kavinė – paminklas labdariams – Vingrių, Kruopų, Šaltinių gatvės – J. Ivanauskaitės katinas – Simono Konarskio akmuo – Šv. Jackaus koplyčia – Vilniaus sargybinė – Romanovų cerkvė – Jono Frydriko mauzoliejus – Tauro kalnas – B. Sruogos, K. Borutos ir V.M. Putino namas – Venclovų namai.

Priešingai, nei teigia jo pavadinimas, Naujamiestis yra vienas seniausių Vilniaus rajonų. 1860 m. nutiesus Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, pašto kelias iš Trakų virto Novogorodskaja (dab. Naugarduko) gatve – svarbiausia Naujamiesčio arterija. Buvo tiesiamos naujos Aleksandro (dab. Algirdo), Orenburgo (dab. Vytenio), Tambovo (dab. A. Vivulskio) gatvės.

1875 m. buvo sudarytas miesto plėtros planas, pagal kurį Naujamiestis suskirstytas stačiakampiais kvartalais, vietoj buvusių gatvelių ir keliukų suplanuotos tiesios gatvės. Dabartinė Naujamiesčio gatvių sistema buvo suformuota būtent pagal šį planą.

XIX a. pab. Naujamiestyje vyko intensyvios statybos. Atsirado Mindaugo, Švitrigailos, Vytenio, T. Ševčenkos, Kauno, Panerių, Šaltinių, Aguonų gatvės. Kaip ir visame Vilniuje, čia pradėti statyti daugiaaukščiai mūriniai pastatai.