Liepos 14 d., šeštadienį, Laisvasis universitetas (LUNI) rengia kelionę dviračiais maršrutu: Vilnius – Šilėnai – Neries regioninis parkas – Dūkštos – Sudervė - Vilnius. Kelionės pradžia – 11 val. prie Katedros aikštės varpinės bokšto. Dalis keliautojų gali prisijungti 11:30 val. prie ginklų parduotuvės,esančios greta Spaudos rūmų. Bendras maršruto ilgis – apie 70 km. Kelionėje bus įvairių nuokalnių ir įkalnių, vietomis dviratį teks neštis rankose ar stumti į kalną. Į Vilnių planuojama grįžti apie 20 val. Maršruto schema: http://i.imgur.com/qrMJX.jpg
Kelionės maršrutas: Katedros aikštė – Spaudos rūmai – Pilaitė – Šilėnų kaimas – Šilėnų mitologinis šaltinis – Sviliškių regykla – „Akies" šaltinis – Naujosios Rėvos piliakalnis – „Trijų brolių" akmenys – Sidaronys – Rastinėnai – Pylimų akmuo (Martynas) – Šiurmonys – Velniakampio ežeras – Velniakampio regykla – Velniakampio skardis – Purvės rėva – Karmazinų pilkapynas – Dūkštų bažnyčia – Laumių akmuo – Ąžuolų karalienė – Sudervės bažnyčia – Bukiškių cerkvė – Ukmergės plentas – Katedros aikštė.
Kai kurių įdomesnių vietų aprašymas:
1. Šilėnų kaimas. Šilėnai istorijos šaltiniuose minimi nuo 1500 m. Įdomi šio kaimo gatvinė struktūra ir senųjų sodybų architektūra. Šilėnų kaimas – vienintelis parko teritorijoje esantis etnokultūrinis draustinis. 1725 m. čia pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
2. Šilėnų mitologinis šaltinis. Nuo seno žmonės pasakoja legendas ir padavimus apie stebuklingą gydomąjį Šilėnų šaltinio vandenį – jis esą gydo žaizdas, išnirimus, skaudančius dantis.
3. Sviliškių regykla. 0,5 km nuo Šilėnų kaimo, prie kelio, vedančio link Naujosios Rėvos piliakalnio, įrengtas apžvalgos bokštas. Nuo jo atsiveria puiki Neries slėnio panorama. Galima pamatyti kitame Neries krante stūksančią Rykantų bažnyčią bei Stirnių piliakalnį.
4. „Akies" šaltinis. Šaltinio vandeniu buvo gydomos akys, jis naudotas užkalbėjimams. Pasakojama, kad kadaise šiame nuskendusio jaučio akis vėliau išplaukusi į paviršių. Dėl to šaltinis ir pavadintas Akimi.
5. Naujosios Rėvos piliakalnis. Naujosios Rėvos piliakalnyje žmonės, siekdami apsiginti nuo priešų, apsigyveno II tūkstantmečio pradžioje. Iš pietų jį juosia Neris, o iš rytų ir vakarų – dvi šaltiniuotos daubos. Nuo piliakalnio atsiveria nepakartojamas Sviliškių kraštovaizdžio draustinio vaizdas.
6. „Trijų brolių" akmenys. Žemiau pilkapynų, prie Grabijolų kaimo, seniai žinomi akmenys „Trys broliai" (arčiau dešiniojo kranto). Sakoma, kad tai suakmenėję trys upe plaukę broliai, kuriuos kažkas prakeikė.
7. Pylimų akmuo (Martynas). Akmenų grupė už 200 m į šiaurės vakarus nuo kelio Rastinėnai–Pylimai. Senoliai pasakoja, kad arklius prie Martyno rišdavę. Mažesni akmenys – didžiojo Martyno vaikai. Ta pati akmenų grupė laikoma suakmenėjusiais vestuvininkais (Wesele).
8. Velniakampis (Elniakampis) – didžiausias Neries regioninio parko ežeras. Jo plotas 8 ha. Per ežerą teka vingiuojantis Elnos upelis. Ežeras telkšo ledo guolio dubumoje, antroje Neries terasoje.
9. Velniakampio skardis ir regykla. Velniakampio skardžio aukštis – 80 m. Nerimi 1857 metais plaukęs grafas K. Tiškevičius aprašė dešiniojo Neries kranto kalną, kur velniai sau kampą išsirinkę. Nuo Velniakampio skardžio viršaus atsiverianti puiki Neries slėnio panorama – viena iš pačių įspūdingiausių Neries regioniniame parke.
10. Purvės rėva. Rėva – tai seklus, akmeningas upės ruožas su greitesne srove (upės slenkstis). Purvės rėva – viena iš šešių Neries rėvų, esančių regioninio parko teritorijoje.
11. Karmazinų pilkapynas - vienas iš didžiausių Vilniaus apylinkėse. Jame yra net 140 pilkapių sampilų, iš kurių 3 - atkurti natūralus dydžio po archeologų kasinėjimų.
12. Dūkštų bažnyčia. Dūkštose ant kalnelio iškilusi daili neogotikinė bažnytėlė, menanti krašto švietimui daug pasitarnavusių pijorų veiklą.
13. Ąžuolų karalienė ošia kelio Sudervė-Dūkštos 7 kilometre. Jos skersmuo 1,40 m, apimtis – 4,40 m. Prieš kelis dešimtmečius už kelių šimtų metrų nuo jos ošė Ąžuolų karalius, kuris, neatlaikęs metų naštos, deja, išvirto.
14. Sudervės bažnyčia. 1822 m. buvo pastatyta graži Šventosios Trejybės bažnyčia Sudervėje. Tai klasicizmo stiliaus statinys, pagal Vilniaus universiteto profesoriaus, architekto L. Stuokos-Gucevičiaus (1753-1798) projektą. Pati bažnyčia suprojektuota pagal Romos pagoniškos visų dievų šventyklos Panteono pavyzdį – skiriasi tik gerokai mažesniu masteliu ir architektūros detalėmis.
15. Bukiškių dvaras priklausė Radvilų šeimai. Po 1863 m. sukilimo Bukiškės buvo atimtos iš Radvilų ir atiduotos rusų generolui Božeranui, kuris čia pastatė geltonų plytų Dievo Motinos cerkvę, kad galėtų katalikus atversti į pravoslavų tikėjimą.
Daugiau info: http://www.neriesparkas.lt/
