2012 m. gegužės 2 d., trečiadienį, 18 val., Laisvasis universitetas (LUNI) rengia 3-iąją trumpų dokumentinių filmų peržiūrą „Socialinis LUNI kinas 3”. Šį kartą žiūrėsime 6 (šešis) trumpus dokumentinius filmus alternatyvaus gyvenimo būdo tematika. Kino senasas ir filmų aptarimas vyks tam reikalui itin tinkamoje erdvėje – baro „Misterija” II a. salėje, Totorių g. 18, Vilniuje. Po kiekvieno filmo bus skiriamos 5-10 min. jam aptarti. Bendra filmų trukmė – 1:14:48. Visas renginys truks iki 2 val.
Trečiajai „LUNI kino“ peržiūrai siūlomi šie filmai:
„Skrajūno sugrįžimas“ („Return of the Scorcher“, 1992) – 27:31. Filmas apie dviračių kultūrą ir dviratininkų gyvenimo būdą, filmuotas Kinijoje, Olandijoje, Danijoje, ir JAV. 1890 m., kai automobiliai dar nebuvo užvaldę kelių, dviratininkai buvo vadinami „skrajūnais“ („Scorchers“ – lekiantys it akis išdegę), nes tada atrodė, kad jie juda pašėlusiu greičiu. Šimtmečiui praėjus, kada pasaulis ėmė dusti nuo automobilių sukurtų aplinkos ir socialinių problemų, jame vėl prasidėjo dviračių atgimimo epocha.
„Pasipriešinimo menas: sėdėti medžiuose“ („Tree Sit: the Art of Resistance“, 1999) – 08:03. Pasakojimas apie „Drugeliu“ pramintą 24-metę ekologijos aktyvistę Julią Hill, kuri, saugodama mišką nuo iškirtimo, įsiropštė į aukštą medį ir jame praleido net 738 dienas. Apsigyvenusi 1000 metų amžiaus ir 180 pėdų aukščio raudonmedyje, pramintame „Luna“, ji pasiekė, kad „Pacific Lumber“ korporacija atsisakytų planų iškirsti didžiulį miško masyvą Kalifornijoje, JAV.
„Nardymas po atliekas: muzikinis filmas apie rausimąsi po konteinerius“ („Surfing the Waste: a Musical Documentary about Dumpster Diving“, 2008) – 16:36. Linksmas ir įkvepiantis filmas apie fryganų gyvenimo būdą. Fryganai boikotuoja šiuolaikinę besaikiu vartojimu pagrįstą ekonominę sistemą ir prisiima gana drastiškus nepirkimo įžadus, todėl maisto jiems tenka ieškotis alternatyviais būdais, kurie mūsų visuomenėje laikomi itin gėdingais. Kamera fiksuoja penkių jaunų žmonių gyvenimą Monrealyje – kaip jie rausiasi po atliekas, taupo energiją ir gyvena linksmą visavertį fryganų gyvenimą.
„Skvotas „Klizma kapitalizmui“ (Squat „Enema to Capitalism”, 2005) – 08:11. Filmas apie pramoniniame Sankt Peterburgo rajone pusantrų metų veikusį skvotą. „Klizmą kapitalizmui“ 2003 m. birželį įkūrė „Pankų atgimimo“ ir Piterio anarchistų lygos nariai. Jame gyveno pankai ir anarchistai, čia buvo rengiami pasitarimai, paskaitos ir koncertai. Skvotą ne kartą atakavo milicija, kol 2004 m. lapkritį jis buvo padegtas neonacių.
„Markas Boyle‘as: žmogus be pinigų“ („Mark Boyle: The No Money Man“, 2010) – 08:08. Novelė apie 32 metų anglą, kuris nusprendė gyventi be pinigų. Jau ketverius metus, nuo 2008-ųjų, rašytojas ir ekologas Markas Boyle‘as propaguoja laisvanomikos (mainais grįstos laisvosios ekonomikos) idėjas ir stengiasi išsiversti be pinigų. Rašydamas straipsnius apie tokį gyvenimą „The Guardian“ laikraštyje, jis tapo savotiška alternatyvaus gyvenimo žvaigžde. 2010 metais jis išleido knygą „Žmogus be pinigų: pirmieji laisvanomikos metai“.
„Sveiki atvykę į Kju Bridžo ekologinį kaimelį“ („Welcome to Kew Bridge eco-village“, 2009) – 06:19. Filmas apie 2009-2010 m. gyvavusį ekologinį kaimelį, įkurtą 2009 m. liepos 6 dieną, kai „Žemė yra mūsų“ judėjimo įkvėpti aktyvistai užėmė apleistą sklypą visai šalia Kew tilto, esančio Vakarų Londone. Draugiška ir atvira atmosfera subūrė pačius įvairiausius žmones, siekiančius paprastumo, ekologinės darnos, socialinio teisingumo ir laisvės nuo vartojimo – fryganus, benamius, skvoterius, sąmoningus bedarbius, aplinkosaugininkus, užkietėjusius aktyvistus, anarchistus ir net karo veteranus. Visi jie, kai tik to norėdavo, rentė bendrus ar individualius statinius, sodino daržus ir gėlynus, kūrė meno kūrinius. Gyvenvietėje veikė amatų dirbtuvės, vyko jogos užsiėmimai. Čia buvo rengiami gyvos muzikos koncertai, poezijos skaitymai ir filmų peržiūros. Ši idilė tęsėsi iki 2010 m. gegužės 29 dienos, kada jungtinės policijos ir apsaugos tarnybų pajėgos pradėjo Kew Bridge ekokaimelio naikinimo operaciją.
