Ar žinote, kad Kuršių nerijos vėtrungės, kaip ir antkapiniai paminklai-krikštai bei namų fasadus puošę žirgeliai, praeityje nebuvo tik papuošimai? LUNI Vilniaus fakultetas kviečia susipažinti su iki šiol ne itin plačiai žinoma Kuršių nerijos vėtrungių simbolikos istorija.
Su ja supažindins du Kuršių Nerijos etnografinio palikimo puoselėtojai – dailininkai Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas. Vaizdine dokumentine medžiaga iliustruota paskaita įvyks sausio 31 d., antradienį, 18 val. „Artotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse, (Strazdelio g. 1, prie „Tamstos“ muzikos salono, šalia Bastėjos).
Nuo seniausių laikų Kuršių marios buvo tranzito, žvejybos, prekybos, karinės strategijos baseinas. Jau vikingai pirmieji marių gyvenamąsias vietoves, uostus ir laivus žymėjo simboliniais ženklais – gyvūnais. Hanzos kelias ženklus dar labiau išplėtė ir pritaikė juos hierarchiniam sluoksniui pabrėžti. Laivų simboliai rodė jų priklausomybę karaliui, kunigaikščiui, vyskupui, dvarininkui ir kartu – burlaivio savininko priklausomybę tam tikrai vietovei. Skiriamieji ženklai žymėjo žvejybinių teritorijų ribas, tinklų skaičių ir jų akių dydį, prekybines vietas. Vėtrungė daugeliui Kuršių marių žvejų buvo šeimos sudėties, svajonių ir kaimo atvaizdas. XX amžiaus pradžioje vėtrungės tapo ne tik funkcionalumo ženklais, bet originaliais šio krašto suvenyrais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI: http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-12-17-neringa-lasiene-neringa-ir-jos-medinis-feisbukas/73585/comments
