2015 m. sausio 15 d., ketvirtadienį, 18:00 val. Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į susitikimą su istorike Vitalija Stravinskiene. Pokalbio tema: „1944–1947 m. Vilniaus krašto lenkų iš(si)kėlimas – repratriacija ar etninis valymas?“. Renginys vyks Venclovų namuose, Pamėnkalnio g. 34, Vilniuje.
Paskaitos garso įrašas:
1944–1947 m. Vilniaus krašto lenkų iš(si)kėlimas – repatriacija ar etninis valymas? by Luni_Vilnius on Mixcloud
1944 m. pabaigoje Vilniuje gyveno 106 497 gyventojai. 1944–1947 m. iš Vilniaus į Lenkiją išvyko apie 90 tūkst. žmonių, t. y. dauguma tuometinių Vilniaus gyventojų. Apskritai per tuos metus iš Vilniaus ir aplinkinių rajonų į Lenkiją išvyko 171 158 asmenys (lenkų istorikai teigia, kad iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 197 tūkst. asmenų). Tai buvo savotiški „gyventojų mainai“ tarp Lietuvos ir Lenkijos, kurie Lietuvos atveju įgavo vienpusę kryptį, nes iš Lenkijos į Lietuvą 1944–1947 m. atvyko tik 14 asmenų.
To meto dokumentuose šis procesas buvo įvardytas kaip „evakuacija“. Oficialioje Lietuvos ir Lenkijos istoriografijoje bene labiausiai paplito „repatriacijos“ terminas, nors sutinkama ir „ekspatriacijos“ sąvoka. Tuo tarpu amerikiečių istorikas Tymothy Snyderis knygoje „Kruvinos žemės“ teigia, kad Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje pokariu vykdyti tautų perkraustymai turi aiškių etninio valymo bruožų.
Kaip atsitiko, kad sovietmečiu buvo įgyvendinta sena lietuvių nacionalistų svajonė – išvalyti Vilnių nuo „ateivių“ lenkų? Ar lenkai iš Vilniaus išvyko savo noru, ar per prievartą? Kas vyko 1944–1947 m. Vilniaus krašte: lenkų evakuacija, repatriacija, ekspatriacija ar etninis valymas?
