Spalio 23 d., trečiadienį, 18:30 val. Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia žiūrėti ir aptarti žymiojo austrų kino režisieriaus Fritzo Lango juostą „Metropolis" (1927), kurią 1984 m. savaip perkūrė prodiuseris Giorgio Moroderis. Filmo peržiūra vyks baro „Misterija" II a. salėje, Totorių g. 18, Vilniuje.
1927 m. sukurto begarsio fantastinio filmo „Metropolis" veiksmas vyksta 2026 metais. Jame F. Langas nagrinėja to meto fantastikai būdingą temą – tai kapitalistų ir darbininkų klasės socialinių santykių krizė. Metropolis – šaltas, mechanizuatas industrinis miestas. Daugybė jo gyventojų, priklausančių žemesniajai klasei, gyvena po žeme tam, kad galėtų valdyti mašinas, o iš tiesų mašinos valdo monotoniškus su gyvuliais supanašėjusių darbininkų gyvenimus. Tačiau Metropolyje vyksta ir kitoks gyvenimas: privilegijuotieji mėgaujasi prabanga ir pramogomis...
1984 m. muzikos prodiuseris Giorgio Moroderis restauravo ir modernizavo 1927 m. „Metropolio" versiją. Ji ne tik buvo rodoma 24 kadrų per sekundę greičiu, bet ir išsiskyrė moderniu garso takeliu: septyniomis popmuzikos dainomis, kurias atliko Pat Benatar, Jonas Andersonas, Adamas Antas, Billy'is Squieras, „Loverboy", Bonnie Tyler ir Freddie'is Mercury'is. Į juostą taip pat buvo įkomponuoti angliški subtitrai. Ši G. Moroderio „Metropolio" versija kino pasaulyje sukėlė daug nepasitenkinimo ir ginčų.
Filmo ištrauka:
„Metropolis" tapo postmodernistinių antiutopijų – R. Scotto „Likvidatoriaus", T. Gilliamo „Brazilijos", L. Bessono „Penktojo elemento", T. Burtono „Betmeno" ir daugybės kitų filmų – atspirties tašku. F. Langas pirmasis parodė ekrane didžiulius pastatus, sujungtus estakadomis, milžinišką garo mašiną, kuri tampa darbininkus ryjančiu Molochu, į debesis besiremiančius pastatus, kurių fone žmonės primena skruzdėles. „Metropolis" tapo pirmuoju filmu, kuriame taip akivaizdžiai parodyta naujųjų technologijų baimė, atsirandanti modernizmo laikais ir pakeičianti XIX a. klestėjusį susižavėjimą geležinkeliais ir visais naujais išradimais.
