b_850_315_16777215_00_images_2013_luni_vilnius_kasparas.jpg

(DĖMESIO. Pasikeitė paskaitos vieta ir laikas.) Rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 18 val. Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į Kasparo Pociaus paskaitą „Vidinės įtampos: mažoji politika tarp normalizacijos ir reakcijos“. Paskaitoje bus aptariamos socialiniuose judėjimuose kylančių įtampų problemos, kurias plačiau lektorius nagrinėja rašomoje disertacijoje „Mažoji politika šiuolaikinės politinės filosofijos kontekste“. Giliau pažvelgti į šias problemas lektoriui leido akademinė stažuotė Mančesterio universiteto sociologijos fakultete. Renginys vyks „ARTotekos" kūrybinėse dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1 (prie „Tamstos“ muzikos klubo, šalia Barbakano), Vilniuje.

„Įvardinčiau dvi pagrindines šiuolaikiniuose Lietuvos (ir ne tik) socialiniuose judėjimuose kylančias įtampas, kurios verčia mus ne tik diskutuoti, bet ir „pjautis" tarpusavyje. Pirmoji – įtampa tarp to, ką, remiantis Nietzsche, galima vadinti aktyvizmu ir reakcija.

Renginys Facebook'e

Paskaitos garso įrašas:

Kasparas Pocius. Vidinės įtampos: mažoji politika tarp normalizacijos ir reakcijos by Luni_Vilnius on Mixcloud

Aktyvistais laikau tuos, kurie kuria mažąją politiką ieškodami ryšių tarp kovingų grupių strategijų ir kalba daugiau ne apie priešpriešą „sistemai", o apie kažką „nauja" – tai, kuo socialinėse kovose tampame mes patys ir kaip tos socialinės kovos įtakoja mūsų pačių gyvenimą.

Reakcionieriais vadinu tuos, kurie apsiriboja priešprieša „sistemai", ir ta priešprieša leidžia atsirasti nesugebėjimui plėtoti produktyvių ryšių su kitais, įvairius tikslus turinčiais judėjimais, skirtumų nepripažinimui, savo išskirtinumo propagavimui, prisirišimui prie reakcingos tapatybės, populizmui bei neapykantos palaikomai fašistinei paranojai.

Kita, ne mažesnė problema, kyla visiškai priešingoje pusėje – tai yra dalies aktyvistų susisaistymas su Imperijos palaikoma paklusnių, komfortą jaučiančių „tapatybių", normatyvumo, normalizacijos, elgesio kontrolės strategija. Toks aktyvizmas, kaip ir reakcingas populizmas, naudojasi tais pačiais tapatybės argumentais. Tuo tarpu mažosios politikos tikslas turėtų būti ne palaikyti kontrolei pavaldžias tapatybes, o kurti radikaliose situacijoje atsirandančias („tampančias") paskirybes, nepaklusnias imperinei strategijai ir norinčias nutraukti su ja saitus.

Šios problemos pradedamos aktualizuoti tada, kai imama klausinėti, ar/kodėl (ne)paseno tos aktyvizmo formos, kurios prieš septynis ar penkis metus atrodė patrauklios, kokio aktyvizmo - o gal naujų minčių ir apmastymų mums reikia šiandien. Manau, šių problemų sprendimas ir paties aktyvizmo išlikimas bei ateitis priklauso nuo mūsų pačių savikritikos ir gebėjimo reflektuoti tai, ką būtų galima pavadinti mažosios politikos ir kairiojo mąstymo krize Lietuvoje", – sako lektorius.

 

              facebook lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija