2013 m. gegužės 2 d., ketvirtadienį, Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia pasivaikščioti Karoliniškių (Karolinkos) kalneliais. Kelionės maršrutas drieksis Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio raguvynais ir kalvų keteromis. Aplankysime keturias regyklas, balandinę, nelegalias naminių gyvūnėlių kapines ir Lazdynų „pilį“. Landšaftas labai raižytas, tad pasirūpinkite patogia sportine apranga ir avalyne!
Renkamės prieš 18:30 val. T. Narbuto stotelėje, T. Narbuto gatvėje. Iki stotelės galima atvykti 1, 3, 7, 8, 9, 19 maršruto troleibusais ir 30, 32, 47, 49 ir 63 maršruto autobusais. Išsirinkite sau patogų maršrutą: http://stops.lt/vilnius/
Kelionės maršrutas: T. Narbuto stotelė – valdžios "svečių namų" tvora su sargybos bokšteliu – regykla 1 – regykla 2 – regykla 3 – DIY (pasidaryk pats) tiltas – TV bokštas – balandinė – naminių gyvūnėlių kapinės – regykla 4 – Lazdynų „pilis" – Parodų rūmų stotelė.
Maršruto žemėlapis: http://goo.gl/maps/H2tSY
Karoliniškės, seniau vadinamos Karolinka, – vakarinis Vilniaus rajonas dešiniąjame Neries krante, į vakarus nuo Žvėryno. Šis Vilniaus vietovardis XVIII a. dokumentuose neaptinkamas. Tik XVIII a. pabaigoje, sunykus Radvilų valdomam Žvėryno medžioklės rezervatui, įsikūrė Karolinkos kaimas.
Iš ko kilo Karolinkos vietovardis? Yra dvi legendos. Pirmoji byloja, kad ši vietovė kadaise priklausė ponui, turėjusiam dvi dukteris – Karoliną ir Justiną. Prieš mirtį tėvas savo valdas padalijo pusiau. Ta dalis, kuri atiteko Karolinai, buvo pavadinta Karolinka, o ta, kuri Justinai, – Justinuvka. Kita legenda pasakoja, kad kitados Karolinkos kalnuose siautėjo plėšikai, kuriems vadovavusi moteris vardu Karolina...
XIX a. Karolinkoje buvo trys sodybos, karčiama, vėliau atsirado ir mūrinis Karolinkos dvaras¬ su ūkiniais pastatais bei plytinė. XIX a. pabaigoje Karolinka buvo ramus miškų apsuptas kaimas. Per mišką iš Žvėryno į šį kaimą vedė keliukas, prasidedantis dabartinės Latvių gatvės pabaigoje. 1896 m. gegužės l d. Karolinkoje buvo surengta Vilniaus jaunimo ir moksleivių gegužinė, kurioje revoliucionierius Feliksas Dzeržinskis pasakė kalbą, raginančią kovoti prieš socialinę priespaudą.
XX a. viduryje ten, kur dabar stovi televizijos bokštas, buvo grikių laukai. Čia stovėjusioje sodyboje buvo įsikūręs selekcijos stoties Karoliniškių punktas, kuriame 1947–1956 m. mokslininklai selekcionavo grikius.
1971 m. pagal Kazimiero Balėno projektą pradėtas statyti naujas Karoliniškių mikrorajonas. Buvo paskaičiuota, kad Karoliniškėse gyvens 45 000 gyventojų. 1976 m. rajonas buvo beveik baigtas. 1971 m. buvo pradėti ir televizijos bokšto statymo darbai, užbaigti 1980 metais. Tai aukščiausias Lietuvoje pastatas – 326,47 m.
Išspūdingi dešiniojo Neries kranto raguvynai, užėmę 174 ha plotą, 1960 metais buvo paskelbti landšaftiniu draustiniu. Dėl statybų skverbimosi į draustinio teritoriją 1982 m. jo plotas sumažintas iki 148 ha. Karoliniškių erozinį raguvyną suformavo gilios griovos kartu su siauromis keteromis ir atragiais Pietinėje draustinio dalyje stūkso viena įspūdingiausių Vilniuje Plikakalnio atodanga.
