Tomas Balkelis – istorikas, mokslų daktaras, dirbantis Dublino Kolegijos universitete. Mokėsi Lietuvos, Anglijos, JAV ir Kanados universitetuose. Pastaruosius penkis metus dirbo Mančesterio universitete. Šiais metais Londono „Routledge" leidykla anglų kalba išleido jo knygą „The Making of Modern Lithuania". T. Balkelis domisi nacionalizmo ir jo mitų, karo atminties, priverstinių migracijų temomis.
Užsiėmimas vyks 2010 m. sausio 12 dieną, antradienį, 18:00 val., „Satta“ klube, Vilniaus g. 16 (kieme, greta „Lietuvos ryto“ redakcijos), Vilniuje.
Ši paskaita nagrinėja santykius tarp socialinio banditizmo ir tautos kūrimo. Aptariami būdai, kuriais politinis ir kultūrinis elitas socialinius banditus ir jų folklorizuotas legendas transformuoja į tautinius mitus, kurie naudojami tautinių ir socialinių tapatybių kūrime. Sekdamas „svieto lygintojo“ Tado Blindos (1846-1877) mito gimimą ir transformacijas, autorius teigia, kad herojiškų plėšikų mitai suvaidino gana reikšmingą vaidmenį tautinių bendrijų kūrime tose visuomenėse, kuriose etniniai konfliktai atliepė socialines įtampas.Tirdamas mito plastiškumą, autorius teigia, kad herojiško plėšiko mitas, būdamas bendruomenės įsitikinimų apie save veidrodžiu, gali tapti galingesniu kultūrinės reprezentacijos įrankiu nei elitų pastangos šiam mitui suteikti fiksuotas ideologines prasmes.
Šiandien T.Blindos vardas žinomas turbūt kiekvienam (kas neprisimena jau kultiniu tapusio sovietmečiu, 1972-aisiais, pastatyto TV filmo tuo pačiu pavadinimu?). Blinda - jau seniai yra mūsų masinės kultūros dalis: jis įamžintas legendose, folklore, filmuose, karikatūrose, turizmo vadovuose, alaus reklamose, popmuzikoje, literatūroje ir pan.
Pastaruoju metu jo mitas tapo net politinių manipuliacijų objektu. Galima teigti, kad Blinda yra šiuolaikinės lietuvių tapatybės dalis, t.y. herojinis asmuo, lengvai atpažįstamas daugelio tautinės bendruomenės narių ir reprezentuojantis tam tikras socialines vertybes. Be to, jis - vienintelis lietuviškas „svieto lygintojas“. Tikras istorinis galvosūkis, kaip šis minios užmuštas valstietis tapo „svieto lygintoju“, legendine figūra, neatsiejama nuo mūsų šiandieninės kultūros?
Blinda savo socialinėmis ir kultūrinėmis funkcijomis lygintinas su anglų Robinu Hoodu, australų Neddu Kelly'u, amerikiečių Jesse'u Jamesu, lenkų-slovakų Juro Janošeku, rusų Jemeljanu Pugačiovu, bulgarų Panajotu Hitovu ir kitais panašiais pusiau kriminaliniais herojais.
Ericas Hobsbawmas pirmasis iš istorikų bandė palyginti tokius kriminalinius herojus. Jo studija „Banditai“ (1969) padeda geriau suprasti herojus-nusikaltėlius ir jų reikšmę moderniose visuomenėse. Jis pasiūlė ir „socialinio banditizmo“ terminą, paaiškinantį tokių herojų veiksmus ir viešuosius vaidmenis. Anot E.Hobsbawmo, socialinis banditizmas yra socialinio protesto forma, būdinga valstietiškoms visuomenėms (bet nebūtinai vien joms). Socialiniai banditai yra valstietiškų visuomenių nariai, jų pripažinti herojais, keršytojais, kovotojais už tiesą, kartais net išsivadavimo lyderiais, nors valdžia juos laiko paprasčiausiais nusikaltėliais. Jis taip pat įžvelgė, kad socialiniai banditai paprastai iškyla visuomenėse, kurios išgyvena socialinę transformaciją (dažniausiai virsmą iš agrokultūrinės santvarkos į industrinę), ekonomines krizes ar visuotinį nepriteklių.
E.Hobsbawmo interpretaciją griežtai kritikavo keli istorikai, teigdami, kad tokia banditizmo samprata pernelyg sureikšmina socialinio konflikto vaidmenį. Pasak oponentų, banditai suvaidino palyginti menką herojišką vaidmenį, palyginti su tuo, ką žmonės patys priskyrė jų heroizmui. Kitaip tariant E.Hobsbawmas buvo kritikuojamas už tai, kad socialinių banditų realybę kildino ne iš pačių banditų veiksmų, o iš mitų, kuriuos dažniausiai kūrė viduriniosios klasės autoriai.
Lietuviškojo Robino Hoodo - Tado Blindos mitas iš kitų išsiskiria savo ilgaamžiškumu ir ideologiniu lankstumu, kurį atskleidžia gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų istorinių epochų ir ideologijų. Nors Blinda buvo realus istorinis asmuo, po jo mirties įvaizdis greitai atsiskyrė nuo asmenybės. Kiekviena istorinė epocha, nuo tautinio atgimimo laikų iki sovietmečio, jo paveikslą piešė jai būdingomis spalvomis.
Iš arkliavagio Blinda buvo paverstas populiariu mitiniu „kilniuoju plėšiku“. Šiandien jis - viena įdomiausių ir atpažįstamiausių mūsų kultūros figūrų, gudrus ir užsispyręs „žemaičių razbaininkėlis“, pasirodantis ten, kur skriaudžiami vargšai.
Tačiau Blindos mito kūrimas ir transformacijos gali papasakoti kur kas daugiau negu jo paties gyvenimas. Šiame užsiėmime patyrinėkime Blindos mitą skirtingomis istorinėmis epochomis ir pabandykime atkurti tuos ideologinius kontekstus, kuriuose jis gyvavo ir tebegyvuoja.
Vertingos nuorodos:
