skvotai2013 m. sausio 23 d., trečiadienį, 18 val. Laisvasis universitetas (LUNI) rengia susitikimą su 1990-2000 m. Vilniaus skvoteriais – Austinu Grigaliūnu, Deividu Nutautu, Daliumi Regelskiu ir Daliumi Viliūnu. Žiūrėsime D. Nutauto sumontuotą dokumentinį filmą apie Užupio skvotą „Namas prie upės“, neformalioje aplinkoje kalbėsimės apie skvotavimo linksmybes bei problemas. Susitikimas vyks baro „Misterija“ II a. salėje, Totorių g. 18, Vilniuje.

Renginys Facebook'e

Skvotais (iš anglų k. žodžio squat – apsigyventi valstybinėje žemėje) vadinamos negyvenamos, dažnai apleistos patalpos, kuriose be savininko sutikimo įsikuria žmonės, neturintys gyvenamosios vietos. Manoma, kad skvotuose šiandien gyvena daugiau kaip milijardas žmonių, t. y. kas septintas mūsų planetos gyventojas.

1990–1991 m. Vilniuje skvotai ėmė dygti kaip grybai po lietaus. Atsiradus pirmąjam Užupio g. 2 skvotui, netrukus buvo „atidarytas“ skvotas Barboros Radvilaitės gatvėje, dar vėliau – S. Skapo ir Totorių gatvėse. Sakoma, kad vienu metu Vilniuje veikė net 5 skvotai, kuriuose galėjo gyventi iki 100 žmonių.

Užupio skvotas netrukus virto socialiniu centru, o dar vėliau – VšĮ, likusieji išlaikė gyvenamojo būsto funkcijas. Kai kurie Vilniaus skvotai (pvz., Barboros) gyvavo labai ilgai ir veikė netgi šiame amžiuje.

barroros skvotas

Barboros skvotas (Giedriaus Akelio nuotr.)

uzupio 2
Užupio skvotas (Daumanto Každailio pieš.)

              facebook lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija