2012 m. lapkričio 28 d., trečiadienį, 18 val. Laisvasis universitetas kviečia į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktoranto Norberto Černiausko paskaitą „Bedarbiai smetonmečiu: viešieji darbai, streikai ir protestai”, kuri vyks baro „Misterija” II a. salėje, Totorių g. 18, Vilniuje.
Renginys Facebook'e
1923 m. Lietuvos miestuose gyveno tik 15,8 %, o pramonėje tedirbo 6,4 % visų gyventojų, tad vykdant žemės reformą provincijoje radosi vis daugiau perteklinės darbo jėgos, kurią reikėjo kuo naudingiau išnaudoti. Besikuriantis jaunos valstybės ūkis dar nepajėgė priimti visų norinčių dirbti, todėl daliai teko emigruoti arba patirti nepriteklių, nedarbą. Nedarbą pagilindavo ir ekonominės krizės, stichinės nelaimės.
Garsiausi bedarbių susitelkimo atvejai, susiję su viešųjų darbų problemomis, žinomi Kauno mieste, nes visą nepriklausomybės laikotarpį čia buvo daugiausiai bedarbių, taip pat buvo dirbama daugiausiai viešųjų darbų. Štai du bedarbių kovos už savo teises epizodai:
Viena didžiausių bedarbių demonstracijų įvyko 1925 m. sausio mėn., kada beveik 300 viešųjų darbų darbininkų, nepatenkinti darbo laiko ir užmokesčio mažinimu, protestavo Kauno rotušės aikštėje. Prie sambūrio ketino prisijungti ir kiti bedarbiai, todėl policija nutarė išsklaidyti nelegalų susirinkimą. Atvykusi policija bandė suimti pagrindinius bedarbių vadus agitatorius, tačiau šie įnirtingai pasipriešino „lopetomis“. Be to, iš protestuotojų pusės kažkas šovė į pareigūnus. Policija atsakė taip pat šūviais. Vėliau pagrindinėms ir rezervinėms pareigūnų pajėgoms pavyko išskaidyti minią. Du protestuotojai ir vienas policininkas buvo sužeisti, 36 asmenys suimti.
1934 m. sausio 29 d. bedarbiai, nesulaukę Kauno valdžios dėmesio, nužygiavo į savivaldybę tiesiogiai pasikalbėti su burmistru. Prisidėti prie jų organizuojamo streiko buvo įkalbėti ir nauji viešųjų darbų darbininkai. Policijai suėmus pagrindinius streiko agitatorius prasidėjo neramumai. Mažiausiai 500 darbininkų, ginkluotų laužtuvais ir kastuvais, puolė policiją, reikalaudami išlaisvinti suimtuosius. Tik vėliau atvykusios gausios policijos rezervo pajėgos, panaudojusios ašarines dujas, sugebėjo susirinkusius išvaikyti.
Viena didžiausių bedarbių demonstracijų įvyko 1925 m. sausio mėn., kada beveik 300 viešųjų darbų darbininkų, nepatenkinti darbo laiko ir užmokesčio mažinimu, protestavo Kauno rotušės aikštėje. Prie sambūrio ketino prisijungti ir kiti bedarbiai, todėl policija nutarė išsklaidyti nelegalų susirinkimą. Atvykusi policija bandė suimti pagrindinius bedarbių vadus agitatorius, tačiau šie įnirtingai pasipriešino „lopetomis“. Be to, iš protestuotojų pusės kažkas šovė į pareigūnus. Policija atsakė taip pat šūviais. Vėliau pagrindinėms ir rezervinėms pareigūnų pajėgoms pavyko išskaidyti minią. Du protestuotojai ir vienas policininkas buvo sužeisti, 36 asmenys suimti.
1934 m. sausio 29 d. bedarbiai, nesulaukę Kauno valdžios dėmesio, nužygiavo į savivaldybę tiesiogiai pasikalbėti su burmistru. Prisidėti prie jų organizuojamo streiko buvo įkalbėti ir nauji viešųjų darbų darbininkai. Policijai suėmus pagrindinius streiko agitatorius prasidėjo neramumai. Mažiausiai 500 darbininkų, ginkluotų laužtuvais ir kastuvais, puolė policiją, reikalaudami išlaisvinti suimtuosius. Tik vėliau atvykusios gausios policijos rezervo pajėgos, panaudojusios ašarines dujas, sugebėjo susirinkusius išvaikyti.
