2012 m. spalio 24 d., trečiadienį, 18 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia žiūrėti ir aptarti vokiečių urbanisto Tino Buchholzo juostą „Kūrybiškumas ir kapitalistinis miestas“ („Creativity and the Capitalis City“). Peržiūra vyks baro „Misterija” II a. salėje, Totorių g. 18, Vilniuje. Filmas, kurio trukmė – 55 min., įgarsintas anglų kalba.

Renginys Facebook'e

2011 m. pabaigoje sukurtas filmas polemizuoja su pastaraisiais dešimtmečiais spėjusiomis išpopuliarėti „kūrybinės visuomenės“, „kūrybinės klasės“, „kūrybinės ekonomikos“, „kūrybinių industrijų“ ir „kūrybinio miesto“ koncepcijomis.

Šių idėjų įtaka itin sustiprėjo 2002 m. pasirodžius Richardo Floridos knygai „The Rise of the Creative Class“ („Kūrybinės klasės augimas“) ir Johno Howkinso knygai „The Creative Economy” („Kūrybinė ekonomika”). Šiandien „kūrybinės visuomenės” ir „kūrybinio miesto” idėjos jau virto dominuojančiais plėtros modeliais daugelyje Vakarų šalių bei miestų: http://creativecities.britishcouncil.org/. Lietuvoje šį modelį bando plėtoti A. Zuoko „Fluxus ministerijų” projektai.

Tyrinėdami urbanistinius procesus, vykstančius konkrečiame Vakarų Europos mieste – Amsterdame, filmo kūrėjai daro išvadą, kad „kūrybinio miesto“ idėja yra anaiptol ne be priekaištų. Miestas, kuris plečiamas pasitelkus „kūrybinio miesto“ koncepciją, pamažu yra kolonizuojamas stambaus kapitalo, gyvenimas jame brangsta ir komercializuojasi, o „kūrybinių industrijų“ atstovai, prisidėję prie tokio miesto plėtros, galiausiai lieka prie suskilusios geldos...

„Nėra nieko blogo, jei „kūrybinio miesto“ plėtra duos naudos vietos gyventojams. Tačiau problema ta, kad bet koks miesto infrastruktūros pagerėjimas yra vertinamas kaip investicija, didinanti rinkos kainas bei kelianti nuomos mokestį. Kūrybinė klasė turėtų politizuoti šį klausimą ir perimti nuomos kontrolę. Šia prasme, kūrybingų žmonių tikslas būtų susigrąžinti kūrybiškumą iš kapitalistinio miesto“, – sako filmo režisierius F. Buchholzas.