Į Vilnių kelioms dienoms atvyko garsus kairysis prancūzų teoretikas Gilles‘is Dauvé (Žilis Dove). 2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienį, 18 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į G. Dauvé paskaitą „Komunizacija”. Renginys vyks VU Chemijos fakulteto 125 aud., Naugarduko g. 24, Vilniuje. Bendraujama bus anglų kalba.
Gilles‘is Dauvé (g. 1947) – Prancūzijoje gyvenantis komunizacijos teoretikas, sąmoningai ir netgi konspiratyviai vengiantis didelių auditorijų, tačiau tam tikruose sluoksniuose puikiai žinomas dėl sklandžiai dėstomų radikalių idėjų apie tai, kaip veikia šiuolaikinė kapitalistinė visuomenė, ir darantis nemažą įtaką tiek komunistams libertarams, tiek anarchistams.
G. Dauvé darbai radikaliai oponuoja ne tik kapitalizmui, bet ir autoritarinei marksistinio-leninistinio „komunizmo“ krypčiai. Juose teoriškai apjungtos ir kritiškai išplėtotos įvairios kairiojo komunizmo – po Pirmojo pasaulinio karo Vokietijoje užgimusio tarybų (council) komunizmo, Amadeo Bordigos įkvėpto Italijos komunistų judėjimo – srovės ir 6–7 dešimtmetyje Prancūzijoje susibūrusių socialistų libertarų grupės „Socialisme ou Barbarie“ bei Situacionistų Internacionalo idėjos.
Gilles‘io Dauvé komunizmo samprata kardinaliai skiriasi nuo dogmų, kurias ilgus metus platina ir kairieji, ir dešinieji. „Komunistinės revoliucijos tikslas yra ne užimti gamyklas ir jas valdyti, o išeiti iš jų ir susieti gamyklas tarpusavyje be mainų tarpininkavimo. Visi ankstesni revoliuciniai judėjimai įstengdavo sustabdyti visuomenę, o paskui laukdavo, kas iš to išeis. Komunizacijos tikslas, priešingai, yra platinti prekes nenaudojant pinigų, atverti vartus, skiriančius gamyklas nuo kaimyninių apylinkių, atsisakyti mokyklų kaip specializuotų įstaigų, atskiriančių mokymą nuo veiklos maždaug penkiolikai metų, nugriauti sienas, verčiančias žmones įsikalinti trijų kambarių šeimyniniuose būstuose, trumpai tariant – panaikinti visas perskyras”, – sako G. Dauvé.
Itin skeptiškai G. Dauvé nusiteikęs autoritarinių komunistų atžvilgiu. „Valdžios paėmimas į dirbančiųjų rankas nėra pagrindinis dalykas. Būtų absurdiška agituoti už šiuolaikinės dirbančiųjų klasės diktatūros įgyvendinimą. Dabartinėje situacijoje dirbantieji nepajėgūs nieko valdyti, jie yra tik valorizacijos mechanizmo sraigteliai, pavergti kapitalo diktatūros. Revoliucija nekils nei tada, kai 51 % dirbančiųjų taps revoliucingai nusiteikę, nei tada, kai bus sukurtas sprendimų priėmimo aparatas. Revoliucija visų pirma reiškia visuomenės transformaciją – naujų žmonių tarpusavio santykių ir naujo jų santykio su pragyvenimo priemonėmis kūrimą”, – įsitikinęs lektorius.
Gilles‘io Dauvé komunizmo samprata kardinaliai skiriasi nuo dogmų, kurias ilgus metus platina ir kairieji, ir dešinieji. „Komunistinės revoliucijos tikslas yra ne užimti gamyklas ir jas valdyti, o išeiti iš jų ir susieti gamyklas tarpusavyje be mainų tarpininkavimo. Visi ankstesni revoliuciniai judėjimai įstengdavo sustabdyti visuomenę, o paskui laukdavo, kas iš to išeis. Komunizacijos tikslas, priešingai, yra platinti prekes nenaudojant pinigų, atverti vartus, skiriančius gamyklas nuo kaimyninių apylinkių, atsisakyti mokyklų kaip specializuotų įstaigų, atskiriančių mokymą nuo veiklos maždaug penkiolikai metų, nugriauti sienas, verčiančias žmones įsikalinti trijų kambarių šeimyniniuose būstuose, trumpai tariant – panaikinti visas perskyras”, – sako G. Dauvé.
Itin skeptiškai G. Dauvé nusiteikęs autoritarinių komunistų atžvilgiu. „Valdžios paėmimas į dirbančiųjų rankas nėra pagrindinis dalykas. Būtų absurdiška agituoti už šiuolaikinės dirbančiųjų klasės diktatūros įgyvendinimą. Dabartinėje situacijoje dirbantieji nepajėgūs nieko valdyti, jie yra tik valorizacijos mechanizmo sraigteliai, pavergti kapitalo diktatūros. Revoliucija nekils nei tada, kai 51 % dirbančiųjų taps revoliucingai nusiteikę, nei tada, kai bus sukurtas sprendimų priėmimo aparatas. Revoliucija visų pirma reiškia visuomenės transformaciją – naujų žmonių tarpusavio santykių ir naujo jų santykio su pragyvenimo priemonėmis kūrimą”, – įsitikinęs lektorius.
