2012 m. rugpjūčio 30 d., ketvirtadienį, 18 val. Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į susitikimą su teisininku Stanislovu Tomu, kuris išsamiai papasakos apie būdus, kaip Lietuvos darbuotojams teisiniu keliu užsitikrinti turtinę teisę į 997,14 Lt minimalų atlyginimą. Renginys vyks baro „Misterija” II a. salėje, Totorių g. 18, Vilniuje.
2001 m. Lietuvos Seimas ratifikavo Europos socialinę chartiją, kuri nustatė, kad nuo 2001 m. birželio iki 2004 m. liepos minimalios dirbančio žmogaus pajamos Lietuvoje (minimali alga arba minimali alga kartu su pašalpa) turėjo sudaryti 68 % nuo vidutinės algos, o nuo 2004 m. liepos iki dabar – 60 %. Vidutinė alga „į rankas” šią vasarą padidėjo iki 1661,90 Lt, todėl ir minimali alga „į rankas” šiuo metu teisiškai turėtų būti 997,14 Lt. Priešingai nei reikalauja Chartija, nuo 2001 m. keli šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų (šiuo metu – 20,8 proc.) gaudavo tik 687 litus „į rankas” arba dar mažiau.
„Skirtumą tarp realiai gautų pajamų ir 997,14 Lt valstybė privalo padengti pašalpomis. Žmonės negavo teisėtų savo pajamų. Įvyko turtinių teisių pažeidimas. Šie pinigai, suskaičiuoti nuo pat 2001 metų, yra turtinė teisė, kurią galima įgyvendinti per teismus. Dėl šio klausimo galima kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. Toks yra Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimas. Šiai institucijai patikėta kompetencija interpretuoti visus Chartijos neaiškumus ir paversti Chartiją praktiniu kovos už savo teises įrankiu”, – sako S. Tomas.
Šio pažeidimo priežasčių S. Tomas siūlo ieškoti Seimo narių neišprusime arba neapsižiūrėjime. „Prieš balsavimą dėl Europos socialinės chartijos ratifikavimo Seimo nariai jos neskaitė arba skaitė, bet nesuprato turinio. Neseniai minimali alga „ant popieriaus” buvo padidinta 50 litų, tačiau klausimas apie tai, kad minimali alga „į rankas” teisiškai jau yra 997,14 Lt, net nebuvo keliamas”, – aiškina lektorius.
Nuostata, kad minimali alga turi sudaryti 68 proc. nuo vidutinės algos, buvo įvesta Vakarų Europoje 1961 m., nuo Antrojo pasaulinio karo praėjus vos 16 metų. Karo padariniai ekonomikai buvo daug baisesni nei dabartinė krizė, Europa tada buvo atstatoma nuo nulio. „Aš nematau priežasčių, kodėl 22 metus sėkmingai gyvuojanti ir sparčiai besivystanti nepriklausoma Lietuvos valstybė turėtų pažeidinėti šios nuostatos reikalavimus”, – teigia S. Tomas.
