Gegužės 22 d., antradienį, Laisvasis universitetas (LUNI) rengia kelionę po unikalų Vilniaus rajoną – Žvėryną, seniau vadintą ir Saltoniškėmis, ir Aleksandrija. Kelionėje mus lydės Žvėryno bendruomenės atstovai: žurnalistė Danutė Jokubėnienė ir kino režisierius Vytautas Damaševičius.
Kelionės pradžia – 18 val. skvere prie senojo Žvėryno tilto (iš Žvėryno pusės, A.Mickevičiaus g.). Keliausime po menininkų kolonijas, susipažinsime su LDK, karaimų, Radvilų ir Atgimimo paveldu, aplankysime pirmąją radijo stotį Vilniuje. Ir, žinoma, pasigrožėsime medine architektūra, kuri žavi skandinavus ir šiurpina Vilniaus savivaldybės vadovus.
Žvėrynas – netoli centro palei upę įsikūręs Vilniaus rajonas, pasižymintis neaukštais mediniais statiniais, jaukiomis gatvelėmis ir želdinių gausa. Žvėryno plotas – 2,7 kv.km. Čia gyvena apie 13 tūkstančių gyventojų. Nedideliame Žvėryno rajone – net 25 valstybės saugomo kultūros paveldo objektai. Deja, daugelis jų nepažymėti, apleisti ir nesaugomi.
Seniausios žinios apie Žvėryną randamos XVI a. Radvilų dokumentuose. Šio amžiaus Žvėrynas – miškas su specialiai medžioklei laikomais žvėrimis, iki XVIII a. aptvertas aukšta aštriakuole medine tvora. Kalbama apie Radvilų medžioklės namus, bet konkrečių įrodymų nėra, minimas tik malūnas su tvenkiniais ir mūrinis namas su bravoru. Tame pačiame amžiuje šiaurinėje Žvėryno dalyje ir už jo būta žymaus magnato Ivano Saltano dvaro, tad Žvėrynas vienu metu buvo vadintas Saltoniškėmis.
XIX a. pradžioje Žvėrynas kartu su kitomis valdomis atiteko Radvilų žentui Levui Vitgenšteinui. 1825 m. vakarinėje Žvėryno dalyje jis pasistatė medinę vasaros rezidenciją, kuri vėliau tapo Vilniaus generalgubernatoriaus rezidencija. Šalia jos yra išlikęs seniausias Žvėryno kulto pastatas – Šv. Jekaterinos cerkvė, pastatyta 1871 m. generalgubernatoriaus Potapovo lėšomis jo mirusios žmonos atminimui. Šiuo laikotarpiu Žvėrynas buvo vadinamas Aleksandrija.
1892 m. Žvėrynas už 185 tūkst. rublių parduotas Sankt Peterburgo gildijos pirkliui V. Martinsonui, kurio pastangomis rajonas buvo prijungtas prie miesto teritorijos ir ėmė sparčiai plėstis. 1902 m. Sankt Peterburge pradėti platinti Žvėryno reklaminiai prospektai, kad žmonės važiuotų pirkti sklypų. 1907 m. pastatytas mūrinis-metalinis Žvėryno tiltas. Žvėryno užstatymas vyko gan chaotiškai, nesilaikant jokių ypatingų normų, šalia mažų medinių namų statėsi dviaukščiai mūriniai ir atvirkščiai.
