Gegužės 29 d., antradienį, Laisvasis universitetas (LUNI) rengia kelionę po rečiausiai apgyvendintą, medinį (75 proc. medinių pastatų) ir itin vaizdingą Vilniaus rajoną – Markučius, kurie anksčiau buvo vadinami Sokoloycie ir Svistapole. Kelionėje mus lydės Markučių fanatas Nerijus Smolianskis ir Užupio užsienio reikalų ministras Tomas Čepaitis.

Renginys Facebook'e

Kelionės pradžia – 18 val. automobilių stovėjimo aikštelėje priešais „Neste“ degalinę (Subačiaus g. 64), netoli „Audėjo“. Į susitikimo vietą galima atvykti 4. 10 arba 13 maršruto autobusais, išlipti „Zarasų“ stotelėje.

Aplankysime 1860-1914 m. veikusios vienos iš trijų didžiausių Vilniaus alaus daryklų griuvėsius, pasivaikščiosime unikaliomis Markučių gatvelėmis bei kalvomis, nukeliausime iki vadinamojo Markučių „Ozo“, grožėsimės gamta ir „žymėsime“ pravažiuojančius traukinius („trainspotting“), pasivaikščiosime po Markučių dvarą bei parką, literatūrinio A. Puškino muziejaus apylinkes.

Dėl unikalaus kraštovaizdžio Markučiai nuo seno buvo didžiųjų Lietuvos kunigaikščių vasarvietė. Vietovė turėjo du pagrindinius centrus: Gurą (liet. – kalną) kairėje Vilnelės pusėje ir Zavilenską (liet. – už Vilnelės) dešinėje Vilnelės pusėje. Markučių dvarą pasikeisdamos valdė garsių didikų Kiškų, Chodkevičių, Godlevskių, Čapskių šeimos. XVI a. statyti rūmai ilgainiui sunyko, jų vietoje XIX a. pabaigoje caro generolas A. Melnikovas pasistatydino medinį dviejų aukštų vasarnamį, kuriame vėliau gyveno poeto A. Puškino sūnus su žmona.

Kalvota, turtinga miškais, vandens telkiniais ir akiai mielomis regyklomis gamta XIX a. paskatino Markučiuose kurti miesto vasarnamių tinklą. Čia buvo statomos vilos, šalia jų kūrėsi pramogoms skirti objektai. XIX a. pirmoje pusėje Markučiuose ir jų apylinkėse veikė populiariausios Vilniuje užeigos: Karlsbado, Kadinacio smuklės, Berlino, Konstantinopolio karčiamos, Betliejaus kavinukė, Naujanerio, Jeruzalės (Jeruzolimo) užeigos namai su biliardinėmis, Kreivakalnio kavinukė, Burlakopolio karčiamėlė su kėglių aikštele, „Žalioji pievelė“, paskendusi gražioje medžių alėjoje, ,,Geležinė trobelė“ su kėgline ir vasaros estrada, kurioje vakarais grodavo orkestrai.

Visi, kas apsilanko Markučiuose, pasijunta užburti apylinkių grožio: grakštaus Vilnios vingio, jos dešiniajame krante dunksančio vaizdingo Belmonto miško, Markučių kalvų ir medinių namukų.