„Lietuvoje tokia situacija ir liks – komiksai jau nebetaps kultūros dalimi, o filmai pagal komiksus mums visuomet bus vertinami ne kaip meno reiškinys, o kaip geriau ar blogiau atpasakota istorija”, – teigia Ernestas Parulskis. VšĮ ,,KITOKIA GRAFIKA”, bendradarbiaudama su leidykla ,,Kitos Knygos”, bando įrodyti, kad toks požiūris yra pernelyg pesimistiškas. Skaitytojams ji pristato lietuviškai išleistą klasika tapusį komiksų pasakojimą ,,Persepolis”. „KITOKIOS GRAFIKOS“ atstovai Arnoldas Blumberg ir Kotryna Valiukevičiūtė papasakos ne tik apie „Persepolį“, bet ir apie platesnį komiskų kultūros kontekstą pasaulyje bei Lietuvoje. Renginys vyks gruodžio 20 d., antradienį, 18:00 val., Prancūzų instituto Lietuvoje patalpose, Didžiojoje g. 1, Vilniuje.
Renginys Facebooke
Marjane Satrapi „Persepolis“ pirmą kartą išleistas Prancūzijoje 2000 metais. Paremtas Irane gimusios autorės (dabar – Prancūzijos pilietės, gyvenančios Paryžiuje) biografiniais faktais „Persepolis“ pelnė tarptautinį pripažinimą ir populiarumą tarp įvairaus amžiaus skaitytojų. Knyga yra gavusi „Coup de Coeur” metų grafinio romano prizą, yra išversta į 23 kalbas. Pagal šią knygą 2007 metais pastatytas animacinis filmas:
„Persepolis“ išgarsėjo tiek dėl savo grafinio atlikimo, tiek dėl istorijos, kuri skaitytoją įtraukia savo nuoširdumu, įtaiga bei humoru. Platesnio istorinio konteksto fone čia persipina šeimos likimas su Irano revoliucija, kur socialinio teisingumo siekius keičia religinis totalitarizmas. Pagrindinė herojė Marži, būdama dar vaikas, stebi savo šalies pokyčius. Besikeičiant sąlygoms maištingos sielos mergaitė stengiasi išlikti savimi. Po Irano-Irako karo tėvai Marži išsiunčia mokytis į Europą. Būdama ten, ji supranta, kad tarpkultūrinis dialogas ne visada yra lengvas, o prisitaikymas prie naujos, nors ir taikios šalies, gali būti skausmingas.
„Persepolis“ šiandien yra aktuali, talentingai perteikta vieno žmogaus istorija. Tai kartu ir socialinis komentaras apie didžiąją politiką, kuriame ištisos šalys kartais yra demonizuojamos, o paprastų žmonių istorijos lieka neišgirstos.
