Gegužės 9 d., pirmadienį, 18:00 val. Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į susitikimą su Dubline gyvenančiu emigrantų laikraščio „Amerikos lietuvis“ apžvalgininku Eugenijumi Misiūnu. Iliustruodamas pokalbį asmenine patirtimi, jis papasakos apie emigrantų gyvenimo subtilybes, kurios dažniausiai nėra viešai afišuojamos ir lieka už žiniasklaidos dėmesio ribų. Susitikimas vyks kūrybinėse „Artotekos“ dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje (netoli Bastėjos ir „Tamstos“ klubo).

Renginys facebook‘e

2001 m. E. Misiūnas, dirbęs Marijampolės mero patarėju ryšiams su užsieniu ir visuomene, savo noru paliko valdininko kėdę ir išvyko į JAV. Čia ilgus metus dirbo nelegaliai (buvo „undocumented worker“), tačiau, kaip pat sako, nepatyrė nė vienos akimirkos, kad pasigailėtų išvykęs. 2007 m. grįžo į Lietuvą, bet po pusmečio susikrovė mantą ir persikėlė į Airiją.

Dubline prižiūri ligotą, insultą patyrusį žmogų ir gauna tris su puse karto didesnį atlyginimą nei Vilniaus mero pavaduotojo. Dalyvauja Airijos antikarinio judėjimo (Irish antiwar movement) veikloje – už savaitės ruošiasi pasitikti karalienę juodais balionais. Bendrauja su vietiniais trockistais, dalyvauja diskusijose, protesto mitinguose ir demonstracijose. Rašo „Amerikos lietuviui“, Šiaurės Airijoje leidžiamam „Emigrantų“ žurnalui ir Lietuvos anarchistų portalui.

E. Misiūnas, gerai pažįstantis emigrantų gyvenimą, kritiškai vertina didžiausius „lietuvybės puoselėtojus“ – Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) biurokratus. „Lietuvos valdžia, pasitelkdama ambasadas ir pataikūnus iš PLB, stengiasi kontroliuoti ir„vienyti“ išvykusius. Hierarchinės ir biurokratinės PLB veikėjai savo ruožtu rašo „patriotines“ rezoliucijas Seimui, pvz., dėl nepakankamo Lietuvos kariuomenes finansavimo, ir taip imituoja „lietuvišką“ veiklą“, – sako E. Misiūnas.

Lektoriaus nuomone, daugeliui emigrantų veikėjų „lietuvybės puoselėjimas“ yra tik hobis. „Jeigu pripažinsime, jog jokios kitos prasmės tiesiog nėra, bus nesunku suprasti, kodėl naujieji emigrantai tokie pasyvūs. Pasaulyje yra daugybė įdomių ir prasmingų užsiėmimų, tad žmonės renkasi tai, kas jiems prie širdies. Vieniems patinka filatelija, kitiems – gėlių auginimas ar golfas,. dar kitų aistra – žūklė, pasivaikščiojimas gamtoje ar buriavimas. O ketvirtiems patinka skaityti knygas, žaisti kompiuterinius žaidimus ir... puoselėti lietuvybę“, – ironizuoja E. Misiūnas.

Nepasitikėdamas „globalios Lietuvos kūrėjais“, E. Misiūnas tiki, kad lietuvių bendruomenė gali kuo puikiausiai veikti „iš apačios“. „Horizontalūs ryšiai veikia, lietuviška veikla išeivijoje (pvz., savišvietos mokyklų kūrimas) gali būti geriausias pavyzdys, kaip gyventi be valdžios rimbo ir malonės“, – įsitikinęs lektorius.