2011 m. kovo 16 d., trečiadienį, 18:00 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į viešą diskusiją „Kas yra tiesioginė demokratija ir kaip ji veiktų?“. Diskusijoje pasisakys rašytojas, kultūrologas ir politikos apžvalgininkas Vytautas Rubavičius, neseniai išleidęs esė ir straipsnių knygą „Lietuva: korupcinė demokratija“. Jam oponuos anarchistinių pažiūrų aktyvistas, LUNI koordinatorius Darius Pocevičius. Renginys vyks baro „Misterija“ I a. salėje, Totorių g. 18, Vilniuje.

Renginys facebook'e

Diskusijoje bus aptariamas tiesioginės demokratijos fenomenas, pastaruoju metu susilaukęs įvairių Lietuvos politinių jėgų dėmesio. Kas gi yra ta tiesioginė demokratija, apie kurią kalba ne tik anarchistai, bet ir „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis R. Paksas? Ar įmanoma sklandžiai pereiti nuo atstovaujamosios demokratijos prie tiesioginės? Kokiais etapais šis perėjimas vyktų Lietuvoje?

V. Rubavičius knygoje „Lietuva: korupcinė demokratija“ kuria naują idėjinį konstruktą, kuris remiasi dviem pagrindiniais žmonių išlaisvinimo ir įgalinimo principais – realia savivalda ir tiesiogine demokratija. Jo nuomone, būtina tiesioginės demokratijos sąlyga yra reali savivalda, grindžiama tiesioginiu atstovavimu ir tiesioginiais rinkimais. „Tai nėra mano išradimas, o vakarietiškos demokratijos esmė. Aš, kaip vakarietiškas demokratas, norėčiau, kad pas mus būtų įgyvendinta Lisabonos sutartis, kuri patvirtina, kad europietiškos demokratijos esmė yra tiesioginio atstovavimo principas. Pavyzdžiui, tiesioginių rinkimų būdu renkamas Europos parlamentas. Tuo tarpu mes renkame kiek kitaip – pagal partijų sąrašus,“ – teigia V. Rubavičius.

D. Pocevičiaus nuomone, tiesioginės demokratijos terminas šiandien tampa vis populiaresnis vien dėl to, kad politikai ir įvairių partijų ideologai mėgina griebtis už šiaudo beviltiškoje situacijoje, į kurią atvedė šimtmečius trukęs autokratinis valdymas, kažkodėl vadinamas demokratija. „Atrodo, kad artėja pasaulio pabaiga, nes tiesioginę demokratiją siūlo buvęs prezidentas, dabartinis Europarlamento narys ir vienos iš Lietuvos didžiųjų partijų lyderis. Ir ne jis vienas. Plėsti savivaldą, t.y. didinti paprastų žmonių sprendimų galią, šiandien jau kalbama iš visų politinės scenos užkaborių. Tačiau tai tik spekuliacijos, kuriomis siekiama restauruoti dabartinę sistemą ir dar labiau koncentruoti galią elito rankose.“

Ar ateis tokie laikai, kai tūlas Kapčiamiesčio gyventojas, grįžęs po darbo ir pabučiavęs žmoną, įsijungs kompiuterį ir kartu su kitais trimis milijonais gyventojų ims spręsti pačius svarbiausius visuomenės klausimus? Ką daryti, kad tokie laikai Lietuvoje ateitų? Ar apskritai verta to siekti? Į šiuos klausimus ir bus mėginama atsakyti LUNI diskusijoje.