Šiemet Laisvajame Universitete (LUNI) susikūręs socialinių mokslų fakultetas vėl kviečia į autonominio marksizmo skaitymus. Ši Italijoje septintajame dešimtmetyje atsiradusi ir visame pasaulyje socialinius judėjimus įkvėpusi srovė yra reikšminga visam radikaliam judėjimui.
Praėjusiais metais įvyko du skaitymo grupės užsiėmimai, kuriuose aptarėme esmines autonomizmo sąvokas ir trumpai apžvelgėme jo istoriją. Diskusijoje siedami autonomistų idėjas su lietuviškomis realijomis ir su mūsų kasdienybe, nusprendėme trečiąjį susitikimą skirti moterų klausimui ir antrosios bangos feminizmui. Šiemet tokia diskusija tapo dar aktualesnė – džiaugiamės, kad prie mūsų prisijungė aktyvus ir radikalus anarchofeministinis judėjimas “Feministinis frontas”. Todėl, norėdami pratęsti diskusiją apie feministinį autonomistinį judėjimą ir jo sąsajas su feminizmu, kviečiame visus į autonomizmo skaitymų grupės susitikimą, kuris įvyks spalio 7, ketvirtadienį VU Chemijos fakultetas, Naugarduko 24, Vilnius, 227 aud.
Radikali feministinė septintojo dešimtmečio kritika kūrybingai įsiliejo į autonomizmo teoriją ir praktiką. Vienas iš įdomiausių to laikotarpio autonomistinių moterų projektų – tai „Uždarbių už darbą namuose“ (Wages For Housework) judėjimas, įžiebęs audringas diskusijas dėl uždarbio negaunančių namuose dirbančių moterų vietos ir vaidmens kapitalizmo istorijoje.
Kaip teigiama mūsų pasirinktoje Mariarosos Dalla Costos straipsnio „Moterų galia ir bendruomenės griūtis“ ištraukoje, moterys savo kantriu ir neapmokamu darbu ne tik tarnavo savo šeimų patriarchams, bet išlaikė ant savo pečių visą kapitalistinę sistemą. Tradicinėje dirbančiųjų klasės sampratoje fabriko darbininkas vyras, buvo laikomas šeimos maitintoju, privilegijuotu tos klasės atstovu. Bet to negalima pasakyti apie moterį, kuri ne tik praleisdavo darbo dieną darbovietėje, bet dar turėjo gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti vaikus, taigi dirbdavo dvylika ar net daugiau valandų per parą. Be to, ji gimdydavo vaikus, rūpindavosi vyro sveikata, o taip pat patriarchalinės tvarkos sąlygomis dažnai privalėdavo kęsti vyro psichologinį ir fizinį smurtą. Kitaip tariant, jei vyras buvo gamintojas ir kūrė kapitalistinę produkciją, tai moterys po darbo namie užsiėmė reprodukcija – neapmokamais, neįvertintais, tačiau nemažiau svarbiais namų ruošos darbais, ir būtent šie darbai buvo kapitalistinės sistemos pagrindas. Feministės, kviesdamos moteris iš valstybės reikalauti darbo užmokesčio už alinančius darbus namuose, norėjo pademonstruoti tai, kaip kapitalistinė sistema išnaudoja nemokamą darbo jėgą ir paskatinti moteris radikaliai kovoti už savo teises.
Antrasis tekstas – garsios autonomizmo autorės Silvios Federici „Moterys, reprodukcija ir nebaigta feministinė revoliucija” – kalba apie moterų padėtį praėjus trisdešimčiai metų 
po pirmojo teksto atsiradimo, įvertinama situacija, susidariusi po septintojo-aštuntojo dešimtmečio pokyčių kapitalizme. „Reikia iš naujo pradėti kolektyvinę kovą dėl reprodukcijos ir siekti perimti kontrolę tų materialių išteklių, kurie sąlygoja žmogiškų būtybių produkavimą ir aplink šį darbą sukuria naujas bendradarbiavimo formas, nepriklausančias nuo kapitalo ir rinkos logikos. Tai nėra utopija, o procesas, kuris jau užgimsta daugelyje pasaulio kraštų ir kuris neabejotinai išsiplės susidūrus su pasaulinės finansinės sistemos žlugimu” – savo tekste konstatuoja Silvia Federici.
Skaitymo grupėje kviečiami dalyvauti visi šiuolaikiniais socialiniais judėjimais besidomintys žmonės. Tokių grupių dalyviai savarankiškai skaitys įvairius savo pasirinktus tekstus, o susitikimuose apie juos diskutuos. Skaitymų organizatoriai siekia, kad perskaityti tekstai suteiktų dalyviams intelektualinės drąsos, ugdytų kritinį mąstymą, galbūt net padėtų atsakyti į kasdienybėje kylančius klausimus.
Tekstai, kuriuos aptarsime ketvirtadienį:
Mariarosa dalla Costa „Moterų galia ir bendruomenės griūtis“ - skaityti nuo skyriaus „A. The productivity of wage slavery based on unwaged slavery“ iki „A Woman‘s Place”
Silvia Federici „Moterys, reprodukcija ir nebaigta feministinė revoliucija“
