2010 m. gegužės 18 d., antradienį, 18:00 val., „KultFlux“ platformoje, kuri stovi Neries krantinėje prie Mindaugo tilto Vilniuje, LUNI rengia pirmąją Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojos, VU docentės Rasos Čepaitienės paskaitą iš 3 paskaitų ciklo „Miestas kaip ideologinis tekstas“. Pirmojoje paskaitoje „Pavergtas miestas“ bus analizuojamas XX a. vidurio totalitarinių režimų (nacių, sovietų) požiūris į miesto erdvę. Kitos 2 paskaitos – „Ginčytinas miestas” ir „Parduodamas miestas” – vyks artimiausiais antradieniais. 

Renginys facebook'e

Istorikė R. Čepaitienė mano, kad visi mes esame ne tik miesto gyventojai, lankytojai, vartotojai, bet ir jo „skaitytojai“. Konkrečiame miestovaizdyje mes kviečiami įžvelgti ir suprasti tam tikras į jį „įrašytas“ reikšmes. Viena iš tokio „perskaitymo“ galimybių – pabandyti aptikti ir interpretuoti mieste ideologijos paliktus pėdsakus. Eidami šiais pėdsakais galime geriau suvokti ne tik pasaulėžiūrinę matricą, kuri užkoduojama viešosiose urbanistinėse erdvėse, bet galbūt netgi pabandyti „nulaužti sistemą“.

Todėl LUNI klausytojams siūlomas foto medžiaga iliustruotas 3 paskaitų mini ciklas, pateikiantis tam tikrą būdą pažvelgti į mus kasdien mieste supančius dalykus, ieškant jų ideologinių ženklų ir prasmių.

Pirmoji paskaita „Pavergtas miestas“ analizuoja XX a. vidurio totalitarinių režimų (nacių, fašistų, sovietų) požiūrį į miestus ir atkreipia dėmesį į iškalbingas paraleles jų pertvarkymo tiksluose, pobūdyje, eigoje. Per šį žymiai platesnį kontekstą pateikiama Vilniaus ir Minsko kaip dviejų „tarybinių respublikų sostinių“ konstravimo pokaryje „atvejų“ lyginamoji analizė leidžia ne tik identifikuoti juose ligi šiol likusius totalitarizmo ženklus, bet ir geriau suvokti, kokį poveikį sostinių sovietizacija padarė lietuvių ir baltarusių visuomenėms.

Antroji paskaita „Ginčytinas miestas“ svarsto klausimą, ko siekia įvairios politinės galios grupės, bendruomenės ir atvykėliai, bandydami „pasisavinti“ ir „privatizuoti“ miestą ir kaip jiems tai sekasi. Iki pat šiandien tebesitęsiantys ginčai dėl Vilniaus simbolinės priklausomybės yra šiuo atžvilgiu itin iškalbingas pavyzdys, leidžiantis geriau atskleisti konkretaus miesto interpretacijų iš nacionalizmo ar nūnai madingo multikultūralizmo žiūros taško ypatumus.

Trečioji mini ciklo paskaita „Parduodamas miestas“ nagrinėja neoliberalizmo – šiuo metu dominuojančios, tačiau, skirtingai nuo aukščiau minėtų, bevelyjančios savotiškai slėptis ideologijos – įtaką miestų pavidalui ir įvaizdžiui. Globalinio kapitalizmo įsigalėjimo etape miestai irgi virsta preke, įkainuojama, reklamuojama ir pateikiama ant „tarptautinio prekystalio“. Taipogi analizuojamas „pseudo viešųjų erdvių“ fenomenas ir bandoma atsakyti į klausimą, kokios šių procesų pasekmės Europos miestams ir ypač jų urbanistiniam paveldui?

Rasa Čepaitienė – hum.m.dr., Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja, VU docentė. 2003 m. apginė disertaciją apie kultūros paveldo sampratas moderniojoje Lietuvoje. Įvairiose aukštosiose mokyklose dėsto paveldosaugai ir kultūros politikai skirtus kursus. Disertacijos pagrindu paskelbė monografiją, daugelio straipsnių autorė. Pastaruoju metu ypač domisi pokomunistinių šalių tapatumo klausimais, jų atminties ir paveldo politika bei požiūriais į sovietinę epochą, taipogi miestų viešųjų erdvių kaip ideologinių konstruktų raida bei kaita.

Minskas. Pergalės aikštė.