Užsiėmimas vyks sausio 22 d, penktadienį, 18:00 val., „ARTotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse, kurios įsikūrusios A. Strazdelio g. 1, Vilniuje (netoli „Barbakano“, greta „Tamstos“ muzikos salono, įėjimas iš Šv. Dvasios gatvės pusės).
Austėja Banytė baigė etnologiją VDU, tačiau jos nesudomino perspektyva siurbčioti brendį tarp nuobodžiaujančių muziejininkų, todėl netikėtai pasirinko gyvenimą Graikijoje (romantiniais sumetimais). Atėnuose ji gyvena jau daugiau nei pusantrų metų. Susidūrė su edukacine sistema, neįtikėtinu biurokratiniu aparatu bei daugybe kitų painią šalies visumą sudarančių detalių.
Graikija – maištaujantis demokratijos lopšys
A. Banytės nuomone, Graikija labai įdomi ir sudėtinga, nors kultūros lopšio epitetu pastaruoju metu pasigirti ir negali. Lektorė įsitikinusi, kad daugeliui visuomenių, o ypač Lietuvai, vis dar yra ko iš graikų pasimokyti.
LUNI užsiėmime bus kalbama apie graikų jaunimo politinį aktyvumą bei laisvalaikį, liūdnai pagarsėjusį Eksarchijos rajoną ir apie jį sukurtus mitus, sklandančius pasaulinėje žiniasklaidoje. Apie protestų ir riaušių tradiciją bei per pastaruosius metus vykusių neramumų priežastis: Aleksandro Grigoropouloso nužudymą, Konstantinos Kunevos sužalojimą rūgštimi. Taip pat apie graikiško ir lietuviško gyvenimo panašumus ir skirtumus.
Štai keletas A. Banytės minčių.
Apie Eksarchijos rajoną Atėnuose
Atėnų centre įsikūręs Eksarchijos rajonas ribojasi su prastos reputacijos Omonijos rajonu bei prabangiu Kolonakio rajonu. Nekilnojamas turtas Eksarchijoje brangus, tačiau nuoma pigi, taigi čia gyvena nemažai menininkų, studentų ir pan. Taip pat čia įsikūrusios kelios anarchistų bendruomenės. Eksarchiją galima pavadinti Atėnų kultūrinės veiklos bei bohemos centru. Valdžiai jis neįtinka dėl anarchistų ir dėl to, kad tai „kairiųjų“ ir laisvo jaunimo susirinkimų vieta. Jau keleri metai kas rytą kelios dešimtys specialiųjų pajėgų policininkų išsilaipina iš šarvuočio Eksarchijoje tik tam, kad sudarytų geto ar idiotiško Gazos ruožo iliuziją, neva Eksarchija yra labai pavojingas rajonas. Nieko panašaus – tai bene viena jaukiausių ir maloniausių vietų centre.
Birželio 13 d. vyko Atėnų „Gay Pride“. O Graikija, mielieji, labai religinga ir konservatyvi šalis, kurioje apie homoseksualumą vis dar kalbama puse lūpų. Tačiau parlamente niekas nesvarsto patyčių iš homoseksualų galimybės, nedraudžia kelti vėliavų ar neigiamai atsiliepia žiniasklaidoje. Mane labiausiai nustebino bei nudžiugino senyvo amžiaus žmonės ir jų teigiamas požiūris į homoseksualus.
Apie Alexio Grigoropouloso nužudymą
Belaukdami kitų bičiulių, Alexis su draugu sėdėjo sankryžoje ir valgė maistą iš užkandinės. Baigę valgyti išgirdo triukšmą už kampo. Paėję jie atsidūrė tarp policininkų ir juos koneveikiančių jaunuolių būrio. Triukšmadariai metė į policininkus plastikinį butelį, tą pat akimirką vienas pareigūnas triskart šovė į jaunuolius. Antras šūvis pataikė tiesiai Alexiui į širdį, šis sukniubo. Tuomet policininkai, nesakę nė žodžio, nuėjo link savo mašinos ir atvyko kiti pareigūnai, kurie bandė aiškintis situaciją.
Apie protestus po A. Grigoropouloso nužudymo
Skandavau visiems gerai žinomą šūkį: „Batsoi, gourounia, dolofonoi“, arba „Mentai, kiaulės, žudikai“. Viską fiksavau fotoaparatu. Tačiau policija greit išvaiko piketus ašarinėmis dujomis. Dažnai šių sprogstamųjų dujų galiojimo laikas yra pasibaigęs, jos yra toksiškos, gali sukelti paralyžių ir net mirtį.
Antradienį ryte dalyvavau mokytojų ir mokinių demonstracijoje. Atėnai labiau priminė Bagdadą nei Vakarų kultūros lopšį. Syntagmos aikštės centre sudeginta kalėdinė eglė, o ant pastatų sienų puikuojasi užrašai: KALĖDOS ŠIEMET NEATEIS. Vakar taiki demonstracija išaugo į riaušes vidury dienos ir tęsėsi visą naktį. Vakarykštės protesto akcijos buvo labai pavojingos, kadangi į gatves išėjo kariai, apsirengę civiliais drabužiais bei savanoriai fašiai, kurie įsimaišė į minią ir nudūrė keletą protestuotojų.
Apie Graikijos riaušių policiją
