2016 m. balandžio 2 d., šeštadienį, Laisvasis universitetas (LUNI) rengia kelionę senųjų Vilniaus cerkvių pėdsakais. Jos metu aplankysime 4 išlikusias senąsias cerkves ir 14 neišlikusių. Kelionės pradžia – 13 val. Aušros Vartų g. 10, prie įėjimo į Šv. Dvasios vienuolyną. Kelionėje mus lydės tinklaraščio ortodoksas.lt autorius Gintaras Sungaila ir knygos „100 istorinių Vilnių reliktų“ autorius Darius Pocevičius.
Cerkvės Vilniuje ėmė dygti dar prieš katalikišką krikštą 1387-aisiais – tai mena Sofijos ir kiti metraščiai. Mat tais metais reikėjo krikštyti tik pusę vilniečių, nes kita pusė buvo jau seniau pakrikštyti stačiatikiai. XVI amžiuje cerkvių Vilniuje buvo daugiau nei bažnyčių – liudija imperatoriaus Maksimilijono I pasiuntinio Siegmundo von Herbersteino 1517 m. kelionės į Maskvą per Vilnių užrašai.
1842 m. istorikas M. Homolickis suskaičiavo, aprašė ir, remdamasis senaisiais aktais, lokalizavo Vilniaus cerkves, veikusias iki 1596-ųjų unijos. Jo sudarytame sąraše senųjų cerkvių buvo net aštuoniolika, visos jos buvo itin kompaktiškai išsidėsčiusios Rusų miestu ir „Vilniaus kremliumi“ vadintoje rusėniškoje senamiesčio dalyje į rytus nuo Didžiosios gatvės.
Nors stačiatikiai diskriminuoti ir iki unijos, tačiau XVII a. pradžioje kilęs religinis stačiatikių ir unitų karas daugelį cerkvių privertė nunykti, o pirmieji Vilniaus krikščionys virto marginalia konfesija, turėjusia mažai įtakos miesto gyvenimui.
Išlikusios cerkvės: Šv. Dvasios, Šv. Paraskevės, Skaisčiausios Dievo Motinos, Šv. Nikolajaus.
Neišlikusios cerkvės: Dievo Motinos Užtarytojos, Šv. Kotrynos, Šv. Apaštalo Jono, Šv. Arkangelo Mykolo, Šv. Nikolajaus užmigimo, Šv. Pranašo Elijo, Kristaus Gimimo, Išganytojo, Šv. Petro ir Povilo, Kristaus Prisikėlimo, Šv. Kozmo ir Damijono, Švč. Trejybės, Apreiškimo, Šv. Jurgio.
