2010 02 14 LUNI Panevėžys. Gintaras Sungaila. Muzikos anatomija

gintaras-sungaila-gitaraVasario 14 d., sekmadienį, 14 val., PAS salėje, Klaipėdos g. 31, Panevėžyje rengiama paskaita „Muzikos anatomija“. Paskaitą ves Gintaras Sungaila – klasikinės bei alternatyvios muzikos mėgėjas, baigęs Panevėžio muzikos mokyklą.

Renginys facebook'e

Paskaitoje bus aptariami muzikos kompozicijos pagrindai, aiškinami pagrindiniai muzikos kūrybos dėsningumai bei taisyklės. Šios taisyklės smarkiai palengvina kūrybą bei improvizaciją. Atskirai šiek tiek dėmesio bus skirta įvairių muzikos stilių kompozicijai: džiazui, bliuzui, pankrokui, metalui. Bus paaiškinta ir pop muzikos kompozicija, tačiau ji labai primityvi, todėl daug dėmesio tam neskirsime...

Paskaitoje aptarinėsime:

  • Kas yra muzikinis kūryinys? Iš ko jis susideda?
  • Kas yra intervalai?
  • Kas yra akordai ir kaip jie sudaromi?
  • Kas yra dermė? Kas yra gama?
  • Kokios dermės naudojamos įvairiuose muzikos stiliuose?
  • Kaip suderinti dvi skirtingas partijas?
  • Kas yra dodekafonija?
  • Kas yra tritonis?
  • Kaip improvizuoti solo?
Paskaitoje bus dėstoma ne tik teorija, bet ir praktika - visi galės pagroti muzikos instrumentais.
 
Paskaitos medžiaga:
 
muzikospaiskaita_1.jpg
 
 
muzikospaiskaita_2.jpg
 
muzikospaiskaita_3.jpg
 
muzikospaiskaita_4.jpg

Tonas ir pustonis – pagrindinis atstumo tarp garsų matas. Tonas pianino klaviatūroje yra atstumas tarp dviejų klavišų, kuriuos skiria kitas klavišas (įskaitant juodus), gitaroje – atstumas tarp dviejų skirsnių, liaudiškai vadinamų “ladų”, tarp kurių yra kita lada. Pustonis – tai pusė tono. Pianino klaviatūroje tai tiesiog atstumas tarp greta esančių klavišų, o gitaros – atstumas tarp dviejų greta esančių skirsnių. (žr. paveiksliuką)

muzikospaiskaita_5.jpg

Dermė – tai darni muzikos garsų sistema. Tai tarsi muzikinis fonas, kurioje kuriama melodija. Tarsi muzikos “Windowsai”. Dermė susideda iš intervalų.

 

muzikospaiskaita_6.jpg

Intervalas – tai atstumas tarp dviejų muzikos garsų. Intervalus galima išmatuoti tonais ir pustoniais (paveikslėlyje nurodyti intervalų atstumai tonais). Yra 8 intervalai. Kaip matote, kai kurie gali būti mažieji arba didieji, kiti – tik grynieji. Grynieji intervalai kūryboje taip pat gali būti sumažinami arba padidinami. Tada jie vadinami padidintais/sumažintais, pvz. padidinta kvarta.

muzikospaiskaita_7.jpg

Tritonis – tai ypatingas intervalas. Jį sudaro 3 tonai. Viduramžiais šis intervalas sietas su šėtonu bei satanizmu, magai bei raganos naudojo jį “prišaukti blogiui”. Šis intervalas buvo naudojamas tik tamsioje klasikinėje muzikoje, jį išpopuliarino heavy metal stiliaus atsiradimas, konkrečiau grupė “Black Sabbath”. Tritonis tapo pagrindiniu šios grupės gitaristo Tony Iommy kūrybos elementu ir suformavo naująjį stilių. 

muzikospaiskaita_8.jpg

Suprasti kas yra muzikinė dermė lengviausia pasitelkiant pavyzdį. Pati populiariausia muzikos dermė yra mažoras. Tai yra linksma, šviesi dermė. Šią dermę geriausia nagrinėti imant paprasčiausią, C-DUR gamą. Gama – tai palaipsniui einantys muzikos garsai. Taigi, mažorinė dermė nustato, jog tarp gamos laipsnių turi būti tam tikri intervalai, atstumai, kurie galų gale suformuos visą muzikinę visumą. C-DUR reiškia, jog gama prasidės nuo C (Do) natos.  Taigi, mažorinėje darmėje nuo pirmojo laipsnio iki antrojo bus tonas, antrajį ir trečiąjį taip pat skirs tonas, toliau bus pustonis, tonas, tonas, tonas, na, ir jei baigsime pirmuoju laipsniu aukštai, t.y. Aštuntuoju, tai reikės praleisti dar pustonį. Pianino klaviatūroje tai yra tiesiog balti klavišai nuo do iki si arba kitos do. Gitaroje tai jau sudėtingiau, nes tą patį garsą galima išgauti keliose stygose. Čia pateikiau E-dur pavyzdį. Šią gamą sudariau nuo E (mi) natos, naudodamasis lygiai tokiomis pačiomis taisyklėmis, t.y. Tarp laipsnių naudodamas tokius pat atstumus, kaip ir C-dur. Čia ji neužbaigta, paveiksliuke tilpo tik 6 laipsniai.

muzikospaiskaita_9.jpg

Gamos turi pastovius ir nepastovius laipsnius. Nepastovūs laipsniai tai garsai, toje gamoje sukeliantys nerimo jausmą, jie reikalauja išrišimo arba sprendimo, t.y. jie tarsi reikalauja, kad po jų būtų paspaustas vienas iš pastovių laipsnių, nes kitaip jie erzina ausį. Kartais muzika tyčia pabaigiama nepastoviais laipsniais, bet dažniausiai baigiama pastoviais. Pastovūs laipsniai – I, III ir V. Nepastovūs – visi likę, II, IV, VI, VII. (pagroti gamą, pastovius ir nepastovius, paaiškinti ką suteikia pabaigimas nepastoviu ir pastoviu)

muzikospaiskaita_10.jpg

Yra išskiriami trys gamos laipsniai – tonika, subdominantė ir dominantė. Tonika – tai pats pastoviausias gamos laipsnis, jis suteikia absoliutų baigties jausmą. Taip pat išskiriami laipsniai subdominantė (lotyniškai tai reiškia “einantis prieš dominantę”) tai IV-asis gamos laipsnis ir dominantė (lot. Viešpataujantis) – V-asis. Nuo šių gamos laipsnių yra sudaromi akordai. Akordas – tai kelių garsų sistema. Tonikos, subdominantės, dominantės trigarsių akrodų garsai išdėstyti tercijomis vieni nuo kitų. Pavyzdžiui ,C-DUR’e tonika –  do mi sol, subdominante – mi sol si, dominantė – sol si re

muzikospaiskaita_11.jpg

Akordai turi apvertimus, t.y. akordą sudarantys garsai gali būti grojami skirtingu eiliškumu. Pradiniu eiliškumu grojamas akordas vadinamas trigarsiu. Tonikos trigarsį sudaro I-III-V gamos laipsniai. Taigi, jei I-ąjį gamos laipsnį perkeltume į galą, pasikeistų akordo skambesys. Eiliškumas būtų III-V-I. Tarp III ir I(VIII) gamos laipsnio yra sekstos intervalas, taigi, atitinkamai šis akordo apvertimas yra vadinamas sekstakordu. Kitas apvertimas būtų jei  sekstakordo pirmąjį garsą, t.y. III gamos laipsnį perkeltume į galą, tada eiliškumas būtų toks: V-I-III laipsniai. Šis akordas sudarytas iš kvartos ir sekstos, atitinkamai vadinamas kvartsekstakordu.

muzikospaiskaita_12.jpg

Septakordas – tai keturių garsų akordas, kurio garsai išdėstyti tercijomis vienų nuo kitų. Supaprastinus, tai kaip trigarsis tik su dar papildomu garsu. Tonikos septakordą sudaro I-III-V-VII gamos laipsniai. Septakordai taip pat turi apvertimus, tik, aišku, ne du, o tris (iš viso galimi 4 septakordo variantai).

muzikospaiskaita_13.jpg

Kadencija – tai akordų sistema. Paprastai pop muzikos daina tėra viena akordų kadencija. Panagrinėkime gitarų akordus, kuriuos groja Beatles dainoje “Girl”. Raidėmis pažymėti tam tikros gamos tonikos trigarsiai, kur pridėtas skaičius 7 – tonikos septakordai. Pavyzdžiui, Am reiškia, jog reikės groti a-moll gamos tonikos trigarsį, E7 – e-dur tonikos septakordą. Tuo tarpu iš tiesų neapibrėžiama, kokį būtent apvertimą groti, todėl savo patogumui galiu naudoti apvertimus, tarkime, vietoje Am a-moll tonikos trigarsio galiu groti  tonikos kvartsekstakordą ir pan.

Čia baigiasi pop muzikos melodijos kompozicijai reikalingos žinios – užtenka žinoti, kaip sudaromi akordai, bei eksperimentuoti su ritmais.

muzikospaiskaita_14.jpg

Taigi, mes smulkiai išnagrinėjome vieną dermę – mažorą. Bet yra ir kitos dermės. Sudedamosios jų dalys yra tos pačios, t.y. jos taip pat susideda iš garsų, intervalų ir akordų. Yra keturios labiausiai naudojamos dermės – mažoras, minoras, fryginė dermė ir pentonika. Kompozicijoje kartais dermės hormonizuojamos arba melodizuojamos, t.y. specialiai dėl skambesio pakeliami tam tikri dermės garsai, ir kuriamas kitas efektas. Mažoras ir minoras plačiai naudojamas populiariojoje muzikoje.  Pankrokas taip pat dažniausiai yra mažore arba minore. Tai yra standartinės dermės Europos tautoms, lietuvių liaudies muzikoje ypač daug minoro. (apibūdinti ir pagroti a-moll) Harmoninis minoras , t.y. minoras su 7 paaukštintu laipsniu yra būdingas artimiesiems rytams, arabų tautoms. Tai viena iš metalo stiliuje naudojamų dermių. Fryginė dermė yra ypač archaiška, jos kilmė siekia Senovės Graikija. Tai viena pagrindinių senovės graikų dermių, savotiškai liūdna, vėliau išplytusi Mažojoje Azijoje ir artimosiuose rytuose. Ši dermė labai plačiai naudojama metalo stiliuje, ypač būdinga progresyviam metalui, tokiam kaip thrash ar death metal, taip pat džiaze. Pentonika sutinkama senovės keltų muzikoje, vengrų liaudies muzikoje, afrikiečių liaudies muzikoje, pirmąsyk išgirdus iškart kelia asociaciją su Japonija, kur ši dermė liaudies muzikoje užima turbūt aukščiausią poziciją. Pentonika yra dažnai naudojama grojant solo, ji yra plačiai naudojama džiazo, bliuzo bei metalo stiliuose. Skambesys kuria ypatingą, melancholišką nuotaiką.

 

Paveikslėlyje išvardytos dažniausiai naudojamos, tačiau ne visos dermės. Kuo daugiau dermių žinoti, tuo geriau.

muzikospaiskaita_15.jpg

Kadangi pradėjau mažoru, tai kol šviežūs prisiminimai papasakosiu apie panašią dermę. Pentonika nuo mažoro skiriasi tuo, kad praleidžiami tam tikri garsai. Paimkime tą pačią gamą C-DUR, bet dabar jau pentonikos dermėje . Lyginant su mažoru, nebėra IV-ojo ir VII-ojo gamos laipsnių. Taigi, keičiasi skambesys, tam tikrų akordų sudarymas ir t.t..  (pagroti ant pianino C-DUR pentonikoje) . Taigi, atstumai tarp garsų:  tonas-tonas-tonas-pusantro tono-tonas-tonas-pusantro tono. Taip pat pavaizdavau ant gitaros grifo A-DUR pentonikoje. 

 

Tačiau dažniau kūryboje naudoja ne natūrali, o minorinė pentonika

muzikospaiskaita_16.jpg
Minorinė pentonika - pentonikos ir minoro dermių mišinys. Žaliai pavaizduotas laipsnis, kartais pridedamas dėl gražesnio skambesio.
 
 
Minorinės pentonikos pavyzdys ir trumpai apie dermę: 
 
Minorinės pentonikos improvizacijos pavyzdys - http://www.facebook.com/video/video.php?v=108581015820808&ref=mf (pradžioje pentonika skamba neteisingai - išsiderinusi gitara):
 
muzikospaiskaita_17.jpg

Liūdna dermė. Joje visos pospovos baladės... a-moll, minorinė gama yra tiesiog pianine visi klavišai iš eilės. Įdomesnės yra harmoninio minoro ir minorinio minoro dermės. Harmoninis minoras – kaip natūralus, bet su paaukštintu 7 laipsniu. Melodinis – “lipant” į viršų paaukštinami 6 ir 7 laipsniai, o “lipant žemyn” šie laipsniai grojami kaip natūraliame. Kūrinyje tai atrodo taip – tam tikrą laiką 6 ir 7 laipsniai būna paaukštinti, o po to pereinama į natūralų minorą.

 

Paveikslėlyje raudonai pažymėtas septinas paaukštintas laipsnis, žaliai - šeštas. 

muzikospaiskaita_18.jpg

Fryginė - tai ant pianino klavišo visi balti išeilės nuo mi. Dažniau naudojama modifikuoti šios dermės variantai.

 
muzikospaiskaita_19.jpg

Tai yra modifikuota fryginė dermė. Jos struktūroje yra vienas esminis pokytis - .jos trečiasis laipsnis yra paaukštintas Didelę įtaką šios modifikacijos išplitimui modernioje muzikoje turėjo gitaristas Joe Satriani. Dauguma jo mokinio “Metallica” gitaristo Kirko Hammetto solo dominuoja ši dermė. Ši dermė taip pat naudojama šiuolaikiniame džiaze bei čigonų stiliuje. .

Ispaniškosios frygiškosios dermės improvizacijos pavyzdys:

 

Mokinu kaip groti šią dermę gitara (e-moll gama):

 
muzikospaiskaita_20.jpg
 
muzikospaiskaita_21.jpg

Elementari kūrinio sandara – ABA. A – pirmoji dalis, tam tikra dermė ir melodija, B – kita melodija, gali būti net kita dermė, ir pabaigoje – vėl A, grįžtama į pirmąją dermę, gamą. Prieš kūrinį papildomai gali būti įžanga ir užsklanda. Kiekviena kūrinio dalis gali susidaryti iš dar smulkesnių dalių. Pvz. A dalį gali sudaryti a b a, B – c d c ir t.t...

 
muzikospaiskaita_22.jpg

Įvairios kūrinių sandarų variacijos. ABA, AAB, ABB.

 
muzikospaiskaita_23.jpg

Pateiktas sudėtingo kūrinio pavyzdys. Stambi dalis dalijama į tris smulkesnes, ši – į tris dar smulkesnes. 

 
muzikospaiskaita_24.jpg
Smulkesnių dalių struktūra gali skirtis. Pvz kūrinio ABA  - A dalys gali būti tokios pat, aba ,  o B dalis - ccd.  
 
 
Svarbiausia, ką prisiminti improvizuojant: reikia žinoti dermės atstumus tarp garsų, nusistačius skambančio fono dermę ir gamą, pagal dermės atstumus mintyse susidaryti tą gamą ir neišeiti iš jos ribų - groti tik gamai priklausančias natas. Geriausia pradėti tonika (1 laipsniu), ja ir pabaigti

              facebook lunigoogle-plus lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Paskaitų kalendorius