Ketvirtadienį, rugpjūčio 15 d., 18:30 LUNI (Laisvojo universiteto) Londono skyrius kviečia į Altab Ali parką (prie Whitechapel High Street, artimiausios metro stotelės – Aldgate East ir Whitechapel), kur vyks istoriko Kęstučio Raškausko paskaita-pokalbis apie rašytojo Kazio Borutos politinį gyvenimą 1924-1935 m.

Renginys Facebook'e

Socializmo ideologijos įtaka Kazio Borutos pasaulėžiūrai, kūrybai ir gyvenimo posūkiams iki šiol yra menkai tyrinėta ir aptarta. K. Borutos ir socializmo istorija prasideda vidiniu sukrėtimu (jam 19 metų), kurį jis įvardijo kaip "atsivertimą". Baigiasi malonės prašymu (jam 30 metų), kuriame atsižadama paklydimų ir pažadama dirbti tautinės kultūros kūrybos sferoje.

Iš socializmo doktrinų didžiausią įtaką K. Borutai darė anarchizmas ir narodnikų-eserų tradicija. Jis linko tik prie tokių socializmo pavidalų, kurie paisė asmeninės laisvės ir nereikalavo individualumo raišką siaurinančios partinės drausmės. Iš čia radikalus komunizmo atmetimas. K. Boruta 1926 m. pritapo prie lietuviškųjų eserų „erezijos“ – socialistų-revoliucionierių-maksimalistų sąjungos, kuriai vadovavo jo bičiuliai iš gimnazijos laikų.

Partinė veikla ir radikali kūrybinė saviraiška jį įstūmė į politinę emigraciją. Emigracinė patirtis 1926–1931 m. buvo persunkta socializacijos stygiaus ir skurdo, užaštrino jam visada būdingas nerimo būsenas ir sukeldavo depresijos bangas. 1931 m. K. Boruta grįžo į Lietuvą, kur gavo neoficialią amnestiją už savo revoliucinę veiklą, bet buvo sekamas. Glaudus Borutų šeimos sąlytis su maksimalistų sąjungos vadovybe 1931–1933 m. nulėmė areštą ir porą metų trukusį įkalinimą, kuris baigėsi malonės prašymu: tuo, ką dauguma revoliucionierių laiko nenuplaunama gėdos dėme.

Paskaita-pokalbis vyks lietuvių kalba.

Sužinoti daugiau apie Laisvąjį universitetą bei užsiprenumeruoti naujienlaiškį apie vykstančius užsiėmimus ir paskaitas galite adresu http://www.luni.lt/