Sausio 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno LUNI kviečia į "Kultūrą", kur vyks Tomo Marcinkevičiaus paskaita apie keliones, valkiojimusis, po tuo slypinčius gyvenimo judesius, tylius pavojus ir klajoklio mąstymu paremtą rašymą.

Renginys Facebook'e

Socialinę erdvę vis labiau apimanti difuzija ir prarajos tarp skirtingų polių didėjimas veikia ir keliavimo kultūrą. Kraštiniuose taškuose atsidūrė supakuotos atostogos, neprašančios jokių "keliautojo" pastangų, išskyrus finansines, ir beveik grynai Pasidaryk-Pats (DIY) klajojimas. Jei pirmasis keliavimo būdas leidžia paversti aiškias fantazijas dar aiškesne realybe, tai antrasis vilioja nežinomybe ir tiesioginiu, spontanišku realybės pavertimu fantazija.

Klajojimui galima prilyginti postmodernius filosofinius kliedesius, atsisakančius privalomos, įprastos "A rašė X, o B rašė Y" nuorodų sistemos ir pakeičiančius ją romantine logika. Klajojimas labiausiai priešinasi visa apimančiam saugiam, numatytam administravimui, tad tenka pervertinti tokių frazių kaip "nuo problemų nepabėgsi" ar "negaliu gyventi be kelionių" prasmes. Priešindamasis administravimui, klajojimas yra nuolatiniame pavojuje įkliūti į įvairias tylias žabangas ir tapti save racionaliai cenzūruojančia svajone.

Rašyme apie keliones vyrauja ne pačios džiugiausios tendencijos. Laikraštinė "kelionių žurnalistika" iš esmės nieko nepasako, tariamu objektyvumu prisidengę kelionių vadovai ("Lonely Planet" ir pan.) reprodukuoja nacionalistinius fantazmus, o nepriklausomas rašymas dažnai virsta kažkuo panašiu į skaidrių rodymą giminių susiėjime. Alternatyvomis, tarp šimtų kitų, čia galėtų tapti XX a. 7-ame dešimtmetyje JAV plėtotas "New Journalism", žurnalistikos-literatūros kryptis, rėmusi save objektyvaus subjektyvumo ("man objektyviai atrodo, kad...") principais; arba Pietų Amerikos rašytojų mėgiamas magiškasis realizmas.