Linas didvalis2009-2010 mokslo metais Laisvajame universitete (LUNI) rengiamas kursas „Gyvūnų teisės: teorija ir praktika“. Kursas susideda iš 4 užsiėmimų, kurie vyksta kartą per mėnesį:

1. „Dabartinė gyvūnų padėtis. Ar iš tiesų viskas yra taip, kaip atrodo?“ (lektorė Ugnė Marija Andrijauskaitė)

2. „6 požiūriai į gyvūnus: nuo Dekarto iki gyvūnų teisių“ (lektorius Linas Didvalis)

3. „Mitybos įpročiai aplinkai“ (lektorė Ugnė Marija Andrijauskaitė)

4. „Veganiškas gyvenimo būdas“ (lektorius Linas Didvalis)

Kurso klausytojai bus supažindinami su gyvūnų teisių samprata iš teorinės ir iš praktinės pusės. Paskaitose lektoriai pristatys žinomų Vakarų mąstytojų požiūrį į žmonių elgesį su gyvūnais ir pateiks pagrindinius teorinius gyvūnų teisių filosofijos pagrindus.
Taip pat bus kalbama apie dabartinio žmonių elgesio su gyvūnais problemas mitybos, aprangos, mokslo, pramogų srityse bei galimas alternatyvas, kurias kiekvienas gali rinktis savo kasdieniame gyvenime. Lankydami šį kursą sužinosite ir apie mitybos įpročių įtaką aplinkai – turbūt daugelis faktų, kuriuos išgirs klausytojai, sugriaus nemažą dalį įsitikinimų apie ekologiją ir ekologišką gyvenimo būdą.

Antrasis kurso užsiėmimas Kaune įvyks 2009 m. spalio 29-ąją, ketvirtadienį. Lektorius Linas Didvalis – VDU studentas, gyvūnų teisių judėjimo aktyvistas, ekologijai bei žmogaus ir gyvūnų teisėms skirto blogo http://gyventisamoningai.lt/ bendraautorius – kalbės apie gyvūnų teisių filosofiją.

Ar gyvūnai yra mums svarbūs? Jeigu svarbūs, tai kiek? Jeigu ne, tai kodėl? Koks elgesys su jais gali būti laikomas geru ir koks blogu? Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, paskaitos dalyviai galės susipažinti su pagrindiniais tiek praeityje buvusiais, tiek dabar egzistuojančiais požiūriais į žmogaus elgesį su gyvūnais.

Nepaisant to, jog jau nuo Antikos laikų mąstytojai skyrė nemažai dėmesio šiems klausimams, ligi šių dienų tebevyksta diskusijos, koks turėtų būti žmonių ir gyvūnų santykis. Nuomonės varijuoja nuo dekartiško požiūrio, jog gyvūnai tėra jokio sąmoningumo neturinčios sudėtingos gamtos mašinos, su kuriomis žmonija gali elgtis kaip tik nori, iki šiuolaikinių gyvūnų teisių, teigiančių, kad žmogus apskritai neturėtų gyvūnų naudoti savo poreikiams patenkinti. Paskaitoje bus pateikiami abiejų pusių argumentai, apžvelgiami įvairių požiūrių į gyvūnus panašumai bei skirtumai. Po užsiėmimo visi kviečiami įsijungti į diskusiją.

Tom Regan. Trumpai apie gyvūnų teises

Gyvūnai, kuriuos žmogus valgo, naudoja moksliniams tikslams, medžioja, įkalina ar išnaudoja kitokiais tikslais, turi savus gyvenimus pilnus biologinių, socialinių bei individualių poreikių. Jie pažįsta šį pasaulį ir jiems rūpi, kas su jais nutiks. Minėtų poreikių patenkinimas sukelia malonumą, o kliūtys jų įgyvendinimui – skausmą. Etiniu atžvilgiu gyvūnai laboratorijose ar fermose yra tokie patys kaip žmonės, todėl moraliniai principai, kuriuos mes taikome bendraudami vieni su kitais, turi būti taikomi ir elgesyje su gyvūnais.

Žmogiškoji etika iš esmės yra pagrįsta individo vertingumu. Moraliai bet kurio žmogaus vertė yra matuojama ne pagal tai, kiek jis yra naudingas kitam žmogui. Jeigu mes nepripažįstame to prigimtinio vertingumo - pažeidžiame žmogaus teises, kurios sako, kad su kiekvienu žmogumi turi būti elgiamasi pagarbiai, vien todėl, kad jis yra žmogus.

Gyvūnų teisių filosofija reikalauja laikytis logikos. Kiekvienas argumentas, kuris iškelia žmogaus vertę veda prie to, kad ir kiti gyvūnai turi tą pačią vertę. Taip pat kiekvienas argumentas teigiantis, kad su žmonėmis turi būti elgiamasi pagarbiai, reiškia, kad ir su kitais gyvūnais turi būti elgiamasi pagarbiai.

Tiesai, kad moterys nėra tam, kad tarnautų vyrams, juodaodžiai tam, kad tarnautų baltiesiems, neturtingieji – turtingiesiems, ar silpnieji – stipriesiems, gyvūnų teisių filosofija ne tik pritaria, bet eina dar toliau. Ji teigia ir įrodo, jog gyvūnai neegzistuoja tam, kad tarnautų žmonėms.

Tuo remiantis, lengva suprasti, kodėl gyvūnų teisių gynėjai nepritaria bet kokiam neteisingumui, kuris sukelia kančią gyvūnams. Čia reikalaujama ne didesnių ar švaresnių narvų laboratorijose, bet kad tokių narvų išvis nebūtų; ne „tradicinio” ūkininkavimo, bet visiško gyvulininkystės nutraukimo; ne „humaniškos” medžioklės, bet visiško tokios barbariškos veiklos išnykimo. Neteisingumas turi būti tiesiog sunaikintas – taip buvo padaryta su vergija, vaikų darbu ar moterų nelygybe. Visais šiais atvejais nebuvo dalinės reformos, nes tai tebūtų kita to paties neteisingumo forma. Gyvūnų teisių filosofija reaguodama į gyvūnų išnaudojimą reikalauja to pačio – uždraudimo. Tai ne kažkokių detalių pakeitimas ar sąlygų sugriežtinimas, bet pačio išnaudojimo užbaigimas.

Nuorodos:

              facebook lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija