Romai – labiausiai diskriminuojama etninė grupė Lietuvoje. Pačią didžiausią žalą visuomenės nuomonės formavimui daro populiarioji žiniasklaida, nuolat šališkai nušviečianti situaciją Kirtimų tabore ir romų bendruomenėje. Gausybė neigiamos informacijos apie romus nustelbia pavienes pastangas kalbėti apie juos kaip apie unikalią, įdomią tautą. Ši paskaita – vienas mažas žingsnis link atskirties mažinimo.
Gruodžio 2 d., trečiadienį, 18 val., LUNI Kaunas kviečia į diskusiją-susitikimą su LŠDPS (Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos) pirmininku Andriumi Navicku bei (streikuoti besiruošiančiais) mokytojais – eiliniais profesinių sąjungų nariais. Diskusija vyks labdaros ir paramos fondo „Frida“ patalpose (Rotušės a. 26, 3 aukštas).
1835 m. istorikas M. Balinskis jų nemini tarp dešimties Vilniaus priemiesčių. Kaip kelių trobų kaimelis Markučiai (Markucie) pirmą kartą pažymėti 1859 m. Vilniaus plane. 1866-aisiais Markučių pradžioje alaus daryklą pasistatė pirklys Morduchas Epšteinas, o 1868 m. jų pabaigoje (dabar – A. Puškino muziejus) vasarnamį susirentė generolas Aleksejus Melnikovas.
Lapkričio 26 d., ketvirtadienį, 18.30 kavinėje „Misterija“ (Totorių g. 18, Vilnius) susitikime padiskutuoti apie tatuiruotes.
Kur iš tikrųjų palaidotas architektas L. Gucevičius? Kur buvo įsikūrusios P. Vileišio mekaniškos dirbtuvės? Ką prieš 50 metų gamino „Elfa“? Kuo virto radijo aparatų gamykla „Elektrit“? Kur stovėjo garsioji „Pohuliankos“ smuklė? Kaip laikosi legendinis „Tauro rago“ alubaris?
2015 m. Lapkričio 11 d., trečiadienį, 18:30 val. rengiamas aštuonioliktasis Laisvojo universiteto (LUNI) pasakojimų ciklas „Apie pasaulį per 80 minučių“. Renginys vyks bare „Misterija“ Totorių 18, Vilniuje. Antrame aukšte.
Pasaulyje yra (buvo) daugybė judėjimų, kurie bando(ė) išpręsti vieną ar kitą problemą ar net siūlidami kardinalias sistemines permainas, operuodami tam tikromis idėjomis (pasaulėžiūriom). Ir iš tam tikrų judėjimų istorijos, dažnai galima pasakyti, kad „kokia graži idėja, bet kaip viskas baigėsi“ (pvz. hipių judėjimas).
Laiptuotomis terasomis išraižytas Vilnios šlaitas, stati Bernardinų kapinių pakriūtė, nuošali romantiška patiltė, Dievo pamirštas Paupio pakraštys, paskutinės viešosios Vilniaus pirties griuvėsiai, suniokoti apleisto kalėjimo barakai, niekam nežinoma A. Mickevičiaus postamento vieta Rasų kolonijoje, turistų niekad nemačiusi Alkūnės gatvė, Aušros vartų šaltinių versmę užgožęs stadionas, šalia jo išdidžiai stūksantys Marijos Tyzenhauz akių klinikos rūmai...
